alfonsas eidintas

Šiandien masiškai svetur gero ieškantys lietuviai istorijai naujo prieskonio nesuteikė. Apie tūkstančius Lietuvą palikusių tautiečių, jų vargus ir lūkesčius „Ekonomika.lt“ kalbasi su diplomatu, istoriku, ambasadoriumi ESBO žmogiškajai dimensijai, habilituotu mokslų daktaru Alfonsu Eidintu. – Lietuvoje prasiautė net keturios emigracijos bangos. Ką tai rodo apie mūsų šalies ūkį? – Dar Gedimino laiškais iš Hanzos miestų buvo kviečiami pirkliai ir amatininkai.

Lietuvių istoriko ir diplomato Alfonso Eidinto istorinis romanas "Ieškok Maskvos sfinkso" išleistas estų kalba. Knygą, kurios estiškas pavadinimas "Otsi Moskva Sfinksi", išleido Estijos leidykla "Varrak". Knygą į estų kalbą išvertė Martas Tarmakas. "Ieškok Maskvos sfinkso" - tai romanas apie lemtingus Lietuvos valstybei 1938-1940 metus. Remdamasis įvairia istorine literatūra, amžininkų atsiminimais, dokumentais ir archyvine medžiaga, knygos autorius kuria savąją anų įvykių viziją.

Prieš beveik 70 metų, 1939 m. rugpjūčio 23 d., Vokietijos užsienio reikalų ministro Joachimo von Ribbentropo ir SSRS užsienio reikalų komisaro Viačeslavo Molotovo pasirašyta nepuolimo sutartis bei slapti Vidurio Europos padalijimo protokolai reiškė dviejų agresorių sandėrį, lėmusį Antrąjį pasaulinį karą, neutralių Baltijos valstybių, tarp jų ir Lietuvos, nepriklausomybės praradimą penkiasdešimčiai metų.

Gruzijos ir Rusijos konflikto metu kvapą gniaužė ne tik abiejų kovojančių pusių neapykanta viena kitai, bet ir naudojamos karinės priemonės. Tarptautinė žmogaus teises ginanti organizacija „Human Rights Watch“ (HRW) paskelbė radusi įrodymų, kad Rusijos lėktuvai Gruzijos civilių gyvenamuosiuose vietose mėtė kasetines bombas ir taip nužudė mažiausiai 11 žmonių, dešimtis sužeidė.

Osle trečiadienį Lietuvos ambasadorius Norvegijoje Alfonsas Eidintas pasirašė Konvenciją dėl kasetinių sprogmenų uždraudimo. Ši konvencija draudžia bet kokių kasetinių sprogmenų naudojimą, kūrimą, gaminimą, įsigijimą, laikymą ir perdavimą. Pasak URM pranešimo spaudai, konvencijoje numatyta pareiga valstybėms sunaikinti kasetinių sprogmenų atsargas, išvalyti jais užterštas teritorijas ir padėti nukentėjusiesiems nuo šios ginkluotės.

Norvegijos sostinėje Osle trečiadienį Lietuvos atstovas pasirašys sutartį dėl kasetinių bombų uždraudimo. Tai BNS antradienį patvirtino Užsienio reikalų ministerijos Transatlantinio bendradarbiavimo ir saugumo politikos departamento Ginklų kontrolės ir terorizmo prevencijos skyriaus vedėjas Robertas Rosinas. Sutartį pasirašys Lietuvos ambasadorius Norvegijoje Alfonsas Eidintas.

Norvegijos sostinėje Osle trečiadienį Lietuvos atstovas pasirašys sutartį dėl kasetinių bombų uždraudimo. Tai BNS antradienį patvirtino Užsienio reikalų ministerijos Transatlantinio bendradarbiavimo ir saugumo politikos departamento Ginklų kontrolės ir terorizmo prevencijos skyriaus vedėjas Robertas Rosinas. Sutartį pasirašys Lietuvos ambasadorius Norvegijoje Alfonsas Eidintas.

Apgalvoti, ar tik taip pasitaiko? Lyg ir atrodo, kad politikai jau patys pradeda suprasti, kas jiems tinka, kas ne. Įrodymas – du porinkiminiai pavyzdžiai, dalinantis ministrų kėdėmis. Pirmas: Artūras Zuokas atsisakė labai trokštos ir partijų derybose laimėtos sveikatos apsaugos ministro kėdės. Vis dėlto esu teistas, ir dėl to visuomenė man gali priekaištauti. Tikroviškas sprendimas, sakyčiau, bet, deja neišbaigtas. Sustota truputį per anksti. Prie jo grįšime vėliau.

Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Povilas Malakauskas parlamentarui Petrui Gražuliui pasiūlė dėl trijų diplomatų galimų sąsajų su KGB kreiptis į realiai neveikiančią Liustracijos komisiją."Jis pasiūlė kreipti į Liustracijos komisiją, kuri šiuo metu nedirba. Kad atseit kompetentinga institucija atsakytų į mano suformuluotą klausimą. Aš tiesiog dabar esu aklavietėje", - BNS pirmadienį sakė P.Gražulis.