amatai

Penktadienį Vilniuje, Rotušės aikštėje, prasideda dešimtoji istorinė Šv. Baltramiejaus mugė, skirta supažindinti su vėlyvųjų viduramžių ir Renesanso epochos miesto amatais, menų ir cechų tradicijomis. Dvi dienas vyksiančios mugės svečiai galės susipažinti su atgaivintais miestiečių amatais, patys įsijausti į amatininko kailį ir pabandyti žiesti puodynę, vyti juostą, nusikalti monetą, pranešė savivaldybė.

Beveik trejus metus Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos (LPPARA) prezidentu dirbęs Rimas Varkulevičius atsistatydina iš pareigų.  Nuo liepos 25 dienos šias pareigas laikinai eis viceprezidentas, Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Gailiūnas, pranešė asociacija.  Pasak jos, R. Varkulevičius sprendimą trauktis priėmė dėl asmeninių priežasčių ir išaugusių įsipareigojimų naujose veiklose.

Penktadienį prasidėjusi internetinė Kaziuko mugė neatlaikė susidomėjusiųjų srauto – mugės puslapis „užlūžo“. Vienas projekto iniciatorių Renaldas Gražys tikina, kad nesitikėta tokio didžiulio amatininkų bei lankytojų susidomėjimo. „Taip, buvo mums patiems netikėta, tiek dėl pačių amatininkų susidomėjimo, tiek ir pirmas startas, kai teko viską perkelti į naujus, didesnius, galingesnius serverius.

Apie akmenis Lietuvoje nuo seno pasakojamos legendos, o akmentašiai buvo savotiški užkalbėtojai, turėję su akmenimis „susitarti“ ir tik tada kibti į sunkius įrankius. Prakaito, raumenų ir valios pastangomis akmenys senovės amatininkų dėka virsdavo namais, girnomis, sviediniais ar paminklais.

Nuo koronaviruso nukentėjusių ir remiamų veiklų sąrašas piktina dalį amatininkų, nes remiami ne visi – pasigendama keramikų, kvepalų ir muilo gamintojų veiklos. Amatininkų asociacijos reikalauja paaiškinimų ir prašo į nukentėjusių sąrašą įtraukti visas amatininkų veiklas, nes visų jų galimybės veikti šiuo metu yra apribotos vienodai.

Sakoma, kad kartą panardinus pirštus į molį, jis užburia, norisi jį geriau pažinti, mokytis ir kurti. Be to, teigia puodžiai, molis yra kaip žmogus – turi savo charakterį, vieną dieną per kelias minutes virsta gražiu dirbiniu, o kitą dieną pirštų neklauso. Pusšimtis lietuviškas tradicijas puoselėjančių amatininkų gali papasakoti daug įdomių istorijų apie molį ir išmokyti nužiesti puodynę.

Įsivaizduokite laikus, kai nebuvo didelių prekybos centrų, interjero salonų ir dizainerių. Namų statybą, įrengimą ir įvairių rakandų gamybą tekdavo patikėti keliaujantiems medžio amatininkams. Geriausi buvo graibstyte graibstomi – juk visiems norėjosi tvirtos trobos, gražių skrynių ir patikimų statinių.

Nepakartojami raštai, unikalūs siužetai, netikėti panaudojimo būdai ir net tolimas Rytų šalis siekianti istorija – taip galima apibūdinti lietuviškus dailiuosius amatus. Kas, kaip ir kodėl galima sužinoti edukacinėse programose, o gal ir išbandyti praktiškai!  Margas gyvybės simbolis  Kiekvieną pavasarį vienas tradicinis amatas užvaldo ne tik lietuvių namus ir bet ir socialinius tinklus. Žinoma, tai – velykinių kiaušinių marginimas.

Odiniai dėkliukai telefonui arba akiniams, dailios odinės pagalvėlės su specialiu užpildu, odiniai papuošalai su vilna, tinkantys papuošti pabodusią rankinę... Visa tai – Kaune įsikūrusių „Amatų laboratorijos“ socialinių dirbtuvių asortimentas.  Šiuos dirbinius iš natūralių ir kokybiškų medžiagų savo rankomis gamina psichinę negalią turintys žmonės.