aplinka

Šiame pasaulyje, kuriame gyvename, kiekviena gyvybės forma atlieka savitą vaidmenį, sukdama gamtos ratą, nesibaigiantį ir amžinai kintantį. Tačiau žmogus – šios ekosistemos dalis, kurios egzistencija visuomet kėlė daug klausimų ir prieštaringų nuomonių. Žmogus – gyvūnas, tačiau vienu metu siekia išsiskirti, lyg būtų kažkas daugiau. Taip prasideda trumpa pažintis su žmogaus esme, išryškinant jo gyvūniškumą, unikalumą bei amžiną konfliktą tarp gamtos ir kultūros.

Žemės ūkio ir aplinkos ministrų nustatyta išimtis į miško apskaitą neįtraukti ir neinventorizuoti žemės, kurioje auga savaime sudygę medžiai, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, nurodė teismas.  Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) nusprendė, kad konstituciniam teisinės valstybės principui prieštarauja ministrų dar 2012 metų gegužę patvirtintas medžių savaiminukais apaugusios žemės inventorizacijos ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašas.

Finansuodami žemės ūkio veiklą bankai ateityje galės remtis Lietuvoje atlikto dirvožemių erozijos tyrimo duomenimis. Lietuvos dirvožemių erozijos rizikos vertinimo geografinę studiją iniciavusios Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė sako, kad tokių duomenų trūko finansų įstaigoms prisidedant prie Europos Komisijos Žaliojo kurso tikslo iki 2050-ųjų paversti Europą klimatui neutraliu žemynu.

Tauragės Pilies aikštėje pirmadienį bus pristatyta klimato kaitos kampanija „Neturime planetos B“, kurią organizuoja Aplinkos projektų valdymo agentūra.  Tauragė, kaip ir Vilnius, siekia tapti neutralus klimatui. Šios Aplinkos projektų valdymo agentūros rengiamos kampanijos tikslas – išsklaidyti su klimato kaita susijusius mitus, parodyti, kaip klimatą veikia mūsų pačių elgesys, paskatinti jį keisti.

Šeštadienį Šnipiškėse, prie Rinktinės ir Ceikinių gatvių esančiame sklype, vystytojams nukirtus šimtametį ąžuolą, savivaldybė spręs dėl incidento aplinkybių ir atsakingų asmenų patraukimo atsakomybėn. Pirmadienį į spaudos konferenciją atvykęs Vilniaus meras Valdas Benkunskas teigė, kad po tokio veiksmo atsakas bus labai griežtas ir bekompromisis. Meras kalba ir apie ikiteisminį tyrimą.

Kauno rajono šiluose balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos skyriaus specialistai pastebėjo jaunų pušelių spyglių pažeidimus: ant spyglių išaugusias šviesiai rausvas „karpeles“ ir tamsias dėmeles, bei spyglių spalvos pokyčius. Taip miško želdiniuose ir žėlinuose augančių pušaičių spyglius pažeidė grybelio – pušų spyglių rūdžių (Coleosporum sp.) infekcija. Valstybinė miškų tarnyba ragina imtis profilaktinio purškimo.

Aplinkos apsaugos departamentas primena, kokiais atvejais galima genėti ir šalinti želdinius. Be to, ir atliekant šiuos darbus nuosavame sklype ar privačioje valdoje, reikia laikytis želdynų ir želdinių priežiūros ir tvarkymo taisyklių, rašoma departamento pranešime.    „Svarbu žinoti esminę taisyklę – savivaldybės išduotas leidimas būtinas, jei norima saugotinus medžius kirsti ar saugotinus želdinius intensyviai genėti (pašalinti daugiau nei 30 proc.

Aplinkos apsaugos ministerija primena, kad dėl be saiko skinamo meškinio česnako lapų kyla grėsmė augalo būklei. Šis augalas prieš kelis metus buvo įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą, tačiau atsistačius populiacijai nuspręsta jo nebesaugoti. Vis dėl to praėjusiais metais, stebint neatsakingą meškinio česnako rinkimą, jis įtrauktas į Apribotų ar draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų ir grybų sąrašą.

16-oje Lietuvos savivaldybių pradedami naikinti Sosnovskio barščiai, ketvirtadienį pranešė Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). Sosnovskio barščiai šalyje naikinami trečius metus iš eilės, pavasarį. Gavusios finansavimą iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos savivaldybės per trejus metus iki 2023-ųjų įsipareigojo naikinti Sosnovskio barščius daugiau nei 330 hektarų plote.