astrophysical journal letters

Astronomai atrado tolimiausią kada nors Visatoje stebėtą galaktiką, kuri atrodo kaip ryškiai mėlynas žvaigždžių telkinys, esantis už maždaug 13,1 mlrd. šviesmečių nuo Žemės. Galaktika EGS-zs8-1 yra „vienas ryškiausių ir masyviausių ankstyvosios Visatos objektų“, sakoma Yale'io (Jeilio) universiteto pranešime.

Italijos, Nyderlandų ir JAV astronomai atrado labiausiai nuo savo žvaigždės nutolusia orbita skriejančią egzoplanetą. Pranešama, kad atrastos egzoplanetos HD 106906 b orbitos spindulys siekia 630 astronominių vienetų (AV), tai yra, yra 20 kartų didesnis už Neptūno orbitą.

Astronomai trečiadienį paskelbė atradę vienišą planetą, skriejančią už Saulės sistemos ribų ir nesisukančią aplink jokią žvaigždę. Dujinė egzoplaneta PSO J318.5-22 yra vos už 80 šviesmečių nuo Žemės, o jos masė – tik šešis kartus didesnė negu Jupiterio. Manoma, kad ji susiformavo prieš 12 metų, todėl gali būti laikoma „naujagime“ tarp tokio tipo planetų. „Dar niekada nesame matę kito tokio laisvai kosmose skriejančio objekto.

NASA kosminis aparatas „Cassini“ Saturno palydovo Titano žemutniuose atmosferos sluoksniuose aptiko propileno. Tai bespalvės ir bekvapės dujos, priskiriamos angliavandenilių grupės alkenų klasei. Ši medžiaga Žemėje naudojama plastmasei (polipropilenui) sintetinti, ir anksčiau jos nė kartą nebuvo užfiksuota kitose Saulės sistemos planetose.

Naujas JAV mokslininkų tyrimas atskleidė, kad vien tik mūsų galaktikoje gali egzistuoti iki 60 milijardų egzoplanetų, kuriose yra tinkamos sąlygos gyvybei vystytis, praneša „Space.com“. Šiaurės vakarų universiteto (JAV) mokslininkų grupė parengė kompiuterinius modelius, kuriuose buvo nagrinėjami oro ir drėgmės judėjimo aplink raudonosiomis nykštukėmis vadinamas žvaigždes skriejančiose planetose ypatumai.

„Žvaigždžių visatoje yra daugiau nei smėlio smiltelių visose pasaulio dykumose ir paplūdimiuose.“ Tai – legendinė Karlo Sagano (Carl Sagan) frazė iš žymaus dokumentinio serialo „Kosmosas“ („Cosmos“). Bet kai dvi tokios smiltelės būna sudarytos iš silicio ir deguonies (jos vadinamos kvarcu) ir kai tokios dalelės randamos priešistoriniuose Antarktidoje rastuose meteorituose, jos gali būti iš kažkurios žvaigždės… Gal net iš tos, kurios sprogimas suteikė impulsą formuotis Saulės sistemai.

Pensilvanijos (JAV) universiteto mokslininkai mano, kad potencialiai gyvybei tinkamų planetų skaičius yra didesnis nei buvo manoma iki šiol. Tokią prielaidą verčia daryti naujausio šiame universitete atlikto tyrimo rezultatai, kurie bus paskelbti žurnale „Astrophysical Journal Letters“, skelbia „ScienceDaily“. Pensilvanijos universiteto mokslininkas Ravi Kopparapu pareiškė, kad nauji potencialių gyvenamų egzoplanetų paplitimo tyrimai leidžia manyti, kad jei imtumės tirti 10 Saulei artimiausių žv...

Paslaptinga Paukščių Take aptikta banga leidžia manyti, kad mūsų galaktika vis dar gaudžia tarsi varpas po galaktinio susidūrimo, greičiausiai įvykusio bent prieš 100 mln. metų, teigia mokslininkai. Astronomai aptiko, kad žvaigždės galaktikos vidurio plokštumos šiaurėje ir pietuose pasiskirstę nevienodai, o tai leidžia manyti, kad koks nors nesenas įvykis jas sujudino.

Jei dar nepamiršote, tai šiais metais „pasibaigia“ majų kalendorius ir mūsų visų laukia didelė ir baisi apokalipsė. Viena iš populiariausių priežasčių, kodėl mus ištiks katastrofa – tai planeta Nibiru, kurie susidurs su Žeme.