baltosios nykštukės

Aplink baltųjų nykštukių kategorijai priskirtinas žvaigždes astronomai legendiniu orbitiniu teleskopu „Hubble“ aptiko planetų liekanų, bylojančių, kokia ateitis laukia Žemės bei kitų Saulės sistemos planetų. Saulės transformacijos į baltąją nykštukę metu ji neteks didelės dalies savo masės, o daugelis planetų bus nustumtos į Saulės sistemos pašalius.

Nuo Saulės sistemos maždaug per 3000 šviesmečių nutolusios viena aplink kitą sukasi dvi senos žvaigždės. Šis jų suartėjimas ilgainiui pasibaigs tragiškai joms abiems, po jų susidūrimo danguje įsižiebs supernova. Šią dvinarę žvaigždžių sistemą sudaro dvi baltosios nykštukės, užgesę, bet dar labai karšti kadaise buvusių normalių Saulės tipo žvaigždžių branduoliai. Šios dvi žvaigždės sukasi aplink viena kitą 600 km/s greičių, o po maždaug 900 000 metų įvyks įspūdingas sprogimas – supernova.

Baltosios nykštukės – tamsios, tankios mirštančios žvaigždės – nėra populiariausi medžioklės plotai tarp egzoplanetų ieškotojų. Nežemiškosios gyvybės ieškoma ten, kur yra saulė, panaši į mūsiškę. Erikas Egolas (Eric Agol), Vašingtono valstijos Sietlo universiteto astronomas mano, kad baltųjų nykštukių neverta pamiršti. Jo nuomone, tokios žvaigždės gali palaikyti gyvybę savo planetose milijardus metų.