barnevernet

Praėjusiais metais įsigaliojęs naujasis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas toliau kursto aistras. Nevyriausybinės organizacijos tvirtina, kad šiandien vaikai yra atiminėjami be rimto pagrindo ir rėžia tiesiai šviesiai: „Naujoji tvarka jokiomis vaikų teisėmis net nekvepia, bet tiesiog yra vaikų prekyba.“ Šiuo pagrindu šeštadienį sostinėje ruošiamasi piketams taip prisijungiant prie 17 pasaulio šalių vykstančios masinės akcijoms prieš „Barnevernet“ ideologiją.

 Kam apsimoka nebeatstatomai sugriauti vaikų pasitikėjimą tėvais? Kam apsimoka vaikų mamą uždaryti į areštinę? Laidoje „Prieš srovę“ kalbinti į skandalą dėl vaikų atėmimo papuolę kauniečiai Eglė ir Gintaras Kručinskai atskleidė, kad labiausiai juos šio skandalo įkarštyje nuliūdino Kauno vaiko teisių apsaugos tarnybos grubumas, kuris primena emigrantų siaubu vadinamos Norvegijos vaiko gerovės tarnybos „Barnevernet“ veiklos metodus.

Pastaruoju metu per Lietuvą aidintys smurto prieš vaikus atvejai ir vaikų teisių apsaugos specialistų reakcija į juos sukiršino visuomenę. Kol vieni džiaugiasi sugriežtinta vaikų apsauga, kiti stebisi, kaip lengvai šeima gali netekti savo atžalų. Tuo metu reformos iniciatoriai griežtesnės tvarkos kritikuoti nesiima. Portalas tv3.lt apžvelgia, kodėl ir kaip Lietuvoje atsirado vadinamoji Matuko reforma, ir kokias jos pasekmes kol kas matome.

Kėdainiečių, kaip ir visos lietuvių tautos, emigracija didelė. Pagrindinės emigracijos kryptys – Skandinavijos ir Didžiosios Britanijos šalys. Kartu su tėvais paprastai iškeliauja ir vaikai. Dažnas emigrantas patiria daug sunkumų: ne tik finansinių, bet ir emocinių bei psichologinių. Sunki adaptacija būna ne tik suaugusiems, bet ir vaikams. O „nenusisekusių“ adaptacijų pasekmės gali būti labai skaudžios abiem pusėms – iš tėvų gali būti atimtos tėvystės teisės, o vaikai perduoti globėjams.

Apie Erikos Sipavičiūtės istoriją visą vasarą rašė Lietuvos ir Norvegijos spauda. Norvegijos vaiko teisių apsaugos tarnyba „Barnevernet“ apkaltino lietuvę motiną lytiniu vaiko išnaudojimu vien už tai, kad mažylis valgydamas įkišo ranką į manų košę. Vienerių berniukas buvo išplėštas motinai iš rankų ir atiduotas laikiniems globėjams. Atėmę vaiką motinai „Barnevernet“ nepranešė nei kokiame mieste jis yra, nei kas jo naujieji globėjai.

Norvegijos Tronheimo techninių ir natūraliųjų mokslų universitetas (NTNU) paskelbė naują tyrimo ataskaitą dėl šios šalies Vaikų, paauglių ir šeimų reikalų valdybos (Bufdir) veiklos, siekiant parodyti, ar iš tiesų skleidžiami gandai apie pagalbos vaikams ir migrantams veiklą turi pagrindo, rašoma „Aftenposten“. Pirmasis mitas: pagalbos vaikams tarnyba daug dažniau tikrina migrantų vaikus, negu vietinius.

Lietuvai neatsigaunat po itin šiurpių ir tragiškų smurto atvejų, kai tėvai sudaužo arba užmuša vaikus, paskelbtas tyrimas rodo, kad mūsų šalis nėra lentelės apačioje. Metų pradžioje „Save the Children International“ atliko (End of Childhood) tyrimą, kurio metu išanalizavo 172 pasaulio šalių situaciją.

Žemiau pateikiamos svarbiausios citatos iš Seime vykusios diskusijos dėl fizinių bausmių prieš vaikus uždraudimo. Traumuota visuomenė Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga: „Turime pripažinti, kad, deja, nesame labai sveika, netraumuota visuomenė, ir, norėdami kokias nors problemas spręsti, neišvengiamai turėsime perlipti komforto zoną, sukelti tą diskomfortą pirmiausia patys sau – suaugusiems. Žinoma, kad čia mums bus sudėtinga prisitaikyti.

Norvegijos vaikų teisių apsaugos tarnyba „Barnevernet“ jau spėjo pagarsėti toli gražu ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų šalių. Prieš beveik metus Lietuvoje nuaidėjęs skandalas, kai iš lietuvės buvo atimtas vaikas, sukėlė tikrą pasipiktinimo bangą mūsų šalyje. Nuomonių buvo įvairių.