baudos

Tūkstančiams lietuvių emigravus ar tiesiog išmirus, nemažai butų ir namų lieka tušti. Jų paveldėtojams ar pirkėjams atrodo, kad toks turtas yra saugus. Tačiau, jame apsigyvenus nekviestiems svečiams, gali kilti rimtų problemų, o mėginant išvaryti gali tekti mokėti ne tik baudas.

Gavę baudą ar turėdami sumokėti mokesčius dalis žmonių tai atidėlioja, nes neturi laiko, pinigų arba bando nuslėpti turtą, kad skolos nebūtų išieškotos. Specialistai įvardijo, kokių skolų, praėjus senaties terminui, išvengti pavyks, o kurios niekada nebūna „nurašomos“ ir gali būti paveldimos ar išieškomos iš sutuoktinio.

Žolės deginimas – kiekvieną pavasarį ir rudenį aktuali tema. Deja, kad ir kiek informacijos būtų apie žolės deginimo daromą žalą gamtai bei už tai gresiančias baudas, kasmet vis tiek atsiranda žmonių, kurie to nepaiso. Dauguma žolę deginančių asmenų teigia, jog tai pagerina dirvožemį, jis tampa derlingesnis, žūsta ligų sukėlėjai ir kenkėjai. Tačiau šiame straipsnyje šį mitą paneigsime. Taip pat aptarsime, kodėl draudžiamas žolės deginimas, kuo jis kenksmingas ir kada taikomos išimtys.

Pasigaminti maisto namuose vietoje kavinės ar apsikirpti vietoje kirpyklos atrodo puikus būdas sutaupyti. Kaip ir patiems nusiplauti automobilį vietoje plovyklos. Vis tik ne visi susimąsto, kad tai yra nelegalu. Anot savivaldybių, transporto priemones galima plauti tik tam skirtose vietose, mat tepalai, degalai ir plovimui naudojama chemija gali užteršti net geriamą gyventojų vandenį. Už tokius pažeidimus gali būti skirtos baudos iki 600 ar net 1200 tūkst. eurų.

Vienas populiariausių mažųjų daugiabučių gyventojų užsiėmimų lauke yra žaidimai smėlio dėžėse. Jos mėgstamos ir tėvų, nes mažyliai juose laiką leidžia saugiai, lavina savo kūrybiškumą ir motorikos gebėjimus. Tačiau netinkamai prižiūrimose smėlio dėžėse slypi pavojai, kurie gali sukelti visos šeimos sveikatos negalavimus.

Atšilus orams, kaip ir kasmet, prasideda dviračių, paspirtukų, riedlenčių ir kitų susisiekimo priemonių sezonas. Vis tik jų vairuotojai turi nepamiršti, kad irgi privalo laikytis atitinkamų Kelių eismo taisyklių (KET). Be kita ko, jie negali vairuoti apsvaigę. Už įvairius taisyklių pažeidimus dviračių ir paspirtukų vairuotojams gali tekti susimokėti 10–140 eurų baudas. O už neblaivumą, priklausomai nuo promilių ir pasekmių, baudoms gali tekti pakloti net ir 230 eurų.

Su pavasariu ir šiltėjančiais orais Lietuvoje prasideda aplinkai pavojų sukeliantis žolės deginimas, už kurį gresia baudos. Nuo liepsnojančios žolės ugnis lengvai persimeta į miškus. Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė teigia, kad sąmoningo elgesio gamtoje daugėja, vis dėlto svarbu imtis veikiančių priemonių operatyviam gaisrų lokalizavimui. „Per penkerius metus vien ugniagesiai gelbėtojai atvirosiose teritorijose gesino per 15 tūkst.

Daugiau nei 3 metus Lietuvoje yra draudžiama rūkyti daugiabučių namų balkonuose, to paprašius bent vienam namo gyventojui. Vis tik skirti baudas nėra taip lengva – rūkymą sunku įrodyti. Tam reikia ne tik vaizdo medžiagos, kurioje aiškiai matomas pažeidėjas, bet ir tikslaus jo adreso. O ir pranešti apie nusižengimą gali tik tame pačiame name prisideklaravęs gyventojas. Savivaldybių atstovai papasakojo apie atvejus, kuomet žmonės skundžia rūkančiuosius, nors name net nėra uždrausta rūkyti.

Pavasariniai aplinkos tvarkymo darbai pačiame įkarštyje: grėbiami pernykščiai lapai, šalinami sudžiūvę augalų likučiai, karpomos šakos. Šių gamtinės kilmės atliekų gyventojai, nepaisydami aplinkosaugininkų įspėjimų, vis dar dažnai atsikrato užkurdami laužą, o ugnis gali greitai persimesti į sausą žolę. Aplinkos ministerija primena, kad žolės deginimas kelia didelių pavojų.  Nuo liepsnojančios žolės ugnis neretai persimeta į miškus, durpynus, gyventojų sodybas, ūkinius pastatus.