bombos

Ukraina kare pirmoji pradėjo plačiai naudoti nedidelius dronus kamikadzes, o dabar žengia dar vieną technologinį žingsnį – įdarbino dirbtinį intelektą Užsienio reikalų ministerijoje. Pranešimus spaudai įgarsina ne tikras žmogus, o skaitmeninė atstovė spaudai vardu Viktorija. Technologijos padeda ukrainiečiams kariauti su kur kas didesniu priešu. Rusija naktį iš penktadienio į šeštadienį ir vėl smogė Charkivui. Ir anot Kyjivo, veikiausiai planuoja naują Charkivo srities puolimą.

Charkive nuo Rusijos valdomųjų aviacinių bombų smūgio gegužės 5 d. nukentėjusių žmonių skaičius išaugo iki 16 žmonių. Tai pirmadienį feisbuke pranešė Charkivo srities valstybinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Nuo valdomųjų aviacinių bombų smūgio Charkivo miesto Ševčenkos ir Kyjivo rajonams nuketėjo 14 daugiabučių gyvenamųjų namų, trys automobiliai, medicinos įstaiga, bendrabutis, biurų pastatas, 8 privatūs gyvenamieji namai, garažai, kavinės, sugriauti...

Rusijos kariuomenė, vis dažniau naudodama valdomas aviacines bombas, įgijo taktinių pranašumų fronte Ukrainoje, sekmadienį pranešė stotis CNN. Ukraina esą beveik neturi pajėgumų apsiginti nuo „FAB-1500“ tipo sklendžiančių bombų. Beveik 1,5 tonos sveriančią bombą lėktuvai ant taikinio gali numesti iš 60-70 km nuotolio – o toks jis nepasiekiamas Ukrainos oro gnybai. Dėl nedidelių sparnų bomba gali gana taikliai pataikyti į taikinį ir išrausti 15 metrų pločio kraterį.

Šimtai Lietuvos mokyklų ir darželių masiškai gauna grasinančius ir bauginančius laiškus dėl galimų sprogmenų. Kai kuriose ugdymo įstaigose jau vyksta evakuacija ir tėvai skuba pasiimti vaikus namo. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė patvirtino, kad pranešimai dėl sprogmenų – melagingi. Iki šiol gauta apie 900  tokių pranešimų.

Rusijos karinėms oro pajėgoms nepavyko perimti dangaus virš Ukrainos kontrolės, o jų sparnuotųjų raketų atsargos baigiasi. Todėl okupantai bando prisitaikyti prie naujos realybės ir naudoja sklandančias bombas, skelbia „The Telegraph“. Anot leidinio, bombose įrengti „sparnai“, kurie padidina jų veikimo nuotolį, leidžia skristi pakankamai žemai bei toli, išvengiant dalies priešlėktuvinės gynybos.

Kovo pabaigoje Rusijos valstybinis televizijos kanalas „Russia 24“ transliavo interviu su Putinu. Ten jis pirmą kartą išsamiai kalbėjo apie tai, kaip planuoja reaguoti į Vakarų šalis, tiekiančias Ukrainai ginkluotę. Ryškiausia interviu dalis buvo Putino pareiškimas, kad Kremlius nusprendė dislokuoti taktinius branduolinius ginklus Baltarusijoje. Jis sakė, kad 10 Baltarusijos oro pajėgų lėktuvų jau buvo atnaujinti, kad galėtų gabenti branduolinius ginklus.

Graikijos dienraščio „Realnews“ ir radijo „Real FM“ biuruose Atėnuose gaisrą anksti trečiadienį sukėlė sprogusios padegamosios bombos, paskelbė ši žiniasklaidos grupė. Ugnį pastate, iš kurio buvo evakuoti visi darbuotojai, 18 ugniagesių suvaldė po dviejų valandų darbo, pranešė grupė. Kažkiek žmonių buvo nuvežti į ligoninę dėl kvėpavimo sutrikimų. Policija pradėjo incidento tyrimą.

Muitinės kriminalinėje tarnyboje (MKT) šiomis dienomis pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vienoje Kauno įmonėje saugotų sraigtasparnio MI-171 laikiklių, skirtų aviacinių bombų paleidimui. Pareigūnų žiniomis laikiklius ketinta išgabenti į užsienio valstybę. Minėti laikikliai buvo aptikti ir sulaikyti dar gegužės 27 d., kai muitinės kriminalistai atliko kratą įmonės sandėlyje Kaune.

45-erių ukrainiečio kelionę, kuomet dviračiu numynė daugiau nei 65 kilometrus sprukdamas iš „naujojo Mariupolio“, galima pavadinti tikra kelione į laisvę. 45 metų Arifas Bagirovas pabėgo iš Sieverodonecko po to, kai į po juo esantį butą pataikė rusų mestas sviedinys. Vyras išgyveno tik per stebuklą. Nuo patirto siaubo A. Bagirovas dviračiu mynė septynias valandas vis išvengdamas rusų metamų bombų ir grumdamasis nuo virš jo galvos skraidančių priešo lėktuvų.