branduolinis ginklas

Rusijos gynybos ministerija paskelbė surengsianti taktinio branduolinio ginklo pratybas, skelbiama pranešime. Ministerijos pranešime akcentuojama, kad tai yra atsakas į Vakarų šalių lyderių „provokacinius pareiškimus ir grasinimus“. Pranešime skelbiama, kad bus surengtos pratybos, kurių metu „bus vykdomas priemonių kompleksas, skirtas praktiškai išspręsti klausimus, susijusius su nestrateginio branduolinio ginklo parengimu ir panaudojimu“. Rusijos gynybos ministerijos teigimu, pratybos bus sur...

Lenkijai pareiškus, jog ši yra pasirengusi šalyje dislokuoti NATO branduolinius ginklus, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog toks Aljanso sprendimas prisidėtų prie atgrasymo ir atlieptų Europos saugumo lūkesčius. „Pastartuoju metu tikrai įvyko dalykų, kurie mūsų kaimynystėje didina karinės galios buvimą – konkrečiai, taktinių branduolinių ginklų dislokavimas.

Pirmą kartą per 40 metų Jungtinės Valstijos pradės gaminti naują branduolinę kovinę galvutę W93, skirtą tarpžemyninėms balistinėms raketoms, skirtoms naudoti strateginiuose povandeniniuose laivuose. Apie tai praneša amerikiečių puslapis MSN, remdamasis aukšto rango pareigūnais prezidento Joe Bideno administracijoje.

Aljansas neplanuoja didinti branduolinių ginklų turinčių sąjungininkų skaičiaus, praneša NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, praneša „The Guardian“. Po diskusijos apie galimą branduolinių ginklų dislokavimą Lenkijoje J. Stoltenbergas pažymi, kad NATO nėra tuo suinteresuota. „Tokių planų nėra“, – tvirtina jis.

Pirmadienį Kremlius perspėjo, kad imsis „būtinų“ priemonių „savo saugumui garantuoti“, jei Lenkija priims branduolinius ginklus. Prieš tai Varšuva pareiškė, kad yra pasirengusi tai padaryti, jei NATO nuspręstų dislokuoti šiuos ginklus. „Kariškiai, žinoma, išanalizuos situaciją ir bet kokiu atveju imsis visų būtinų atsakomųjų veiksmų, kad garantuotų mūsų saugumą“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pirmadienį nurodė, kad Varšuva yra pasirengusi priimti branduolinius ginklus, jei NATO nuspręstų juos dislokuoti dėl Rusijos ginkluotės stiprinimo Baltarusijoje ir Kaliningrade.  Lenkija, NATO narė ir ištikima Ukrainos, kuri jau daugiau kaip dvejus metus kovoja su Rusijos invazija, rėmėja, ribojasi su Rusijos Kaliningrado eksklavu ir Maskvos sąjungininke Baltarusija.

Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministras Davidas Cameronas Rusijos agresiją Europoje pavadino „didžiule grėsme“ Vakarams ir paragino sąjungininkus susivienyti ir paremti Ukrainą, kuri kovoja prieš Rusijos invaziją. Tuo metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis skelbia, kad šalis parengė naujo kontrpuolimo planą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paragino savo vyriausybę rasti lėšų branduolinį variklį turinčio erdvėlaivio kūrimo planui parengti. Pasak „Bloomberg“, tai yra dalis Rusijos pastangų stiprinti savo kosmoso programą nepaisant Jungtinių Valstijų įvestų sankcijų.  Pasak V. Putino, Rusija turi „kompetencijų, kurių neturi kitos šalys“. „Turime skirti ypatingą dėmesį joms plėtoti“, – ketvirtadienį kalbėjo jis.

Amerikos mokslininkų federacijos (JAV) ataskaitoje skelbiama, kad Rusija galėjo dislokuoti savo branduolines galvutes karinėje bazėje netoli Osipovičių, už 100 kilometrų nuo Minsko ir už daugiau nei 270 kilometrų nuo Vilniaus. Anot tyrėjų, nurodytoje vietoje atsirado naujos saugumo užkardos. Karinėje bazėje anksčiau buvo atlikta modernizacija, po vieno aukšto rango rusų valdininko vizito.