branduolys

Prabėgus 35-eriems metams nuo pačios baisiausios branduolinės avarijos žmonijos istorijoje, po Černobylio atominės elektrinės griuvėsiais esančioje rūsio patalpoje vėl pastebėtas branduolinio skilimo procesas. Ukrainos mokslininkai iš Atominių elektrinių saugos problemų instituto neseniai aptiko neįprastai didelį skaičių neutronų, sklindančių iš nepasiekiamos patalpos Černobylio atominėje elektrinėje.

Kauno „Žalgirio“ krepšininkai šiandien Eurolygos rungtynėse svečiuose kausis su Graikijos čempionu Pirėjo „Olympiacos“ klubu. Portalas tv3.lt analizuoja šios ekipos žaidimą. Puiki gynyba „Žalgiriui“ bus velniškai sunku pratęsti pergalių seriją Eurolygoje. „Olympiacos“ statistiškai yra geriausiai besiginanti (praleidžia 74,1 taško) ir solidžiausiai dėl atšokusių kamuolių (vid. 37,6) kovojanti komanda.

Branduoliniai sprogimai – galingiausi žmonijos sukurti ginklai ne tik dėl įtakos žmogaus organizmui ir tolesniam gyvenimui patyrus radionuklidų apšvitą, bet ir dėl šių sprogimų galios. XX a. branduolinio ginklavimosi varžybos įsibėgėjo taip, kad tiek Rytai, tiek Vakarai testavo vis didesnes ir vis galingesnes branduolines bombas. Jūsų dėmesiui – dešimt galingiausių branduolinių sprogimų žmonijos istorijoje. 10. 1962 m. rugsėjo 27 d. sovietų atominės bombos sprogimas Naujojoje Žemėje.

Žvaigždės mirtis bet kokiai civilizacijai reiškia katastrofą. Laimė, dažniausiai iš kažkur atsiranda ir pasaulį išgelbėja Bruce'as Willisas. Tačiau taip būna tik fantastiniuose trileriuose. Ar įmanoma žvaigždes gelbėti iš tikrųjų? Jei mūsų Saulėje prasidėtų žvaigždės mirties procesai, ar galėtume susigalvoti ir susikurti kokį nors gigantiško saulės defibriliatoriaus modelį ir gražinti mūsų žvaigždei ne tik gyvybę, bet ir jaunystę? Techniškai – taip. Beje, visatoje tai jau vyksta.

Net jei suartėjimo su Saule dienomis subyrės ir nustos egzistuoti, kometa ISON atsisveikinimui gali surengti įspūdingą spektaklį – panašų į tą, kokį Žemės gyventojams 2011 m. gruodį dovanojo iliustracijoje matoma Lavdžojaus kometa. 2012 m. rugsėjį atrasta ir didžiulio populiarumo sulaukusi kometa ISON arčiausiai Saulės atsidurs rytoj, lapkričio 28 d. Tada ją nuo mūsų šviesulio skirs 1,16 mln.

Kalifornijos technologijų instituto astronomai iš lapkričio 21 - 25 d. darytų kometos ISON radioastronominių stebėjimų duomenų spėja, jog uodeguotoji viešnia galimai jau suiro, nors prie Saulės maksimaliai priartės tik poryt, lapkričio 28 d. Pastarąsias šešias paras Ispanijoje ir JAV veikiančiais teleskopais kometą ISON įdėmiai sekė Milimetrinės radioastronomijos instituto (IRAM) ekspertai.

Kompanija Qualcomm visai neseniai savo viceprezidento Anand Chandrasekher lūpomis buvo pareiškusi, kad kvailystėmis neužsiiminėja, t. y. „bukų” aštuonių branduolių mobilių procesorių ji nekurs (bent jau artimiausioje ateityje). Kad žodžiai neliktų vien tik žodžiais, kompanija išleido nedidelį vaizdo klipą, kuriame rodo savo procesorių pranašumą prieš daugiau branduolių turinčius konkurentus.

Kietas geležinis Žemės branduolys iš tikrųjų yra įkaitęs iki 6 000 laipsnių pagal Celsijų, arba 1 000 laispnių daugiau, nei buvo manoma iki šiol, atskleidė Prancūzijos geologų atliktas tyrimas, kurio rezultatai pristatyti žurnale „Science“. Šis tyrimas gali paaiškinti, kodėl mūsų planeta turi magnetinį lauką: iki šiol tai padaryta buvo keblu, teigia tyrimo autoriai.

Neproporcingas Žemės branduolio augimas gali padėti paaiškinti, kodėl kas keletą tūkstančių metų planetos magnetinis laukas pakeičia savo kryptį. Jei tai nutiktų dabar, liktume neapsaugoti nuo saulės vėjų, kurie gali sutrikdyti pasaulines ryšių sistemas ir elektros tiekimą, praneša NewScientist.com. Viena Žemės vidinio, kieto branduolio pusė pamažu auga, o kita pusė lydosi.