bylos

Kauno apylinkės teismo pirmininkas Arūnas Purvainis interviu su naujienų portalu tv3.lt pasidžiaugė, kad bendrai bylų mažėja, tačiau išskyrė ir nusikaltimų sritis, kurios kelia didžiausią susirūpinimą bei kuriose nesimato teigiamų pokyčių. Per pokalbį teismo pirmininkas apibendrino nusikalstamumo tendencijas, akcentavo, kokias bylas išnagrinėti įprastai būna sunkiausia bei žodžiais „nupiešė“ įvairius nusikaltimus vykdančių asmenų portretus.

Teisėjų taryba pritarė, kad ateityje žiniasklaida galėtų sužinoti kaltinamuosius bylose dėl seksualinių nusikaltimų prieš nepilnamečius, kurios nagrinėjamos neviešuose posėdžiuose. Taryba penktadienį bendru sutarimu priėmė protokolinį nutarimą dėl poreikio pakeisti uždaruose posėdžiuose nagrinėjamų bylų proceso dalyvių vardų ir pavardžių neviešinimo teismo posėdžių tvarkaraščiuose koncepciją.

Iš viso per ketverius metus pagal pranešėjų pateiktą informaciją buvo pradėti 43 ikiteisminiai tyrimai, teismui perduotose bylose nustatyta žala valstybei, žmonių sveikatai ir aplinkai įvertinta daugiau kaip 86 mln. eurų, sako generalinė prokurorė Nida Grunskienė. „Baigtuose ikiteisminiuose tyrimuose, kurie buvo pradėti pranešėjų suteiktos informacijos pagrindu ir kaltinamaisiais aktais perduoti teismui, nustatyta žala valstybei, žmonių sveikatai ir aplinkai yra per 86 mln. eurų, dar už 2 mln.

Vilniuje išnarpliota byla dėl svetimo turto sugadinimo bei vairavimo išgėrus. Nors iš pirmo žvilgsnio situacija atrodo įprasta, tačiau pradėjus nagrinėti bylą į dienos šviesą pradėjo lįsti pikantiškos detalės. Teisiamųjų suole atsidūrė iš užsienio atvykęs verslininkas V. T., su žmona gyvenantis Lietuvoje. Vilniuje vyras yra atidaręs kavinę. Verslininkas buvo kaltinamas dėl tyčia sudaužyto svetimo automobilio bei vairavimo išgėrus.

Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) planuoja pradėti dvi pirmąsias bylas, susijusias su Rusijos karo nusikaltimais per karą Ukrainoje, pirmadienį skelbia „The New York Times“ (NYT), remdamasis šaltiniais, susipažinusiais su šiuo reikalu. Anot leidinio, kalbama apie kaltinimus Rusijai ukrainiečių vaikų grobimu ir sąmoningu taikymusi į civilinę infrastruktūrą.

Pateikus įtarimus buvusiam Seimo nariui Kristijonui Bartoševičiui dėl galimos seksualinės prievartos prieš vaikus, politikai pagaliau nusprendė pasidomėti, kaip vyksta tyrimai tokio pobūdžio bylose, kaip užtikrinamos nukentėjusių vaikų teisės, ar padedama nukentėjusiems vaikams ir kas juos lydi visame šiame sunkiame procese.

Alytaus apskrities policijos pareigūnai analizuojantys statistikos duomenis sausio mėnesio pradžioje pastebėjo vėl neženkliai augantį sukčiavimo atvejų skaičių Alytaus apskrityje, šiek tiek didesnis stebimas Alytuje ir Prienų rajone, rašoma policijos pranešime. Kartojasi vadinamo „alio“ sukčiavimo atvejai, kuomet skambinantys asmenys apsimeta policijos pareigūnais ar kitų įstaigų darbuotojais ir bando išvilioti pinigus, banko prisijungimo ar asmens duomenis.

„Prokuroras ne tik prašo bausmių ar kaltina. Už to slypi žymiai daugiau“, – sako sostinės apylinkės prokurorė Oksana Leontjeva, per visą savo karjerą turėjusi tik vieną bylą, kur kaltinamasis buvo išteisintas. Moteris prisimena išskirtines bylas, kurios ją sukrėtė arba, atvirkščiai, gerokai nustebino.

Seimas penktadienį priėmė Bausmių vykdymo kodekso pataisomis, kuriomis prevencijos tikslais leido laikinai riboti nuteistųjų ryšius su išoriniu pasauliu. Kodekse nustatyta, kad siekiant užkirsti kelią kitiems teisės pažeidimams laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus nutarimu iki trijų mėnesių gali būti apribota nuteistųjų teisė skambinti, susirašinėti, susitikti, išvykti iš bausmės vietos, gauti daiktus, kontaktuoti su kitais nuteistaisiais.