darbo santykiai

Kai kurios Europos valstybės jau priėmė sprendimą leisti dirbti tik žaliąjį (galimybių) pasą turintiems darbuotojams. Tuo metu darbuotojų ir darbdavių atstovai Lietuvoje sako, kad mūsų šalyje tokia tvarka vargu ar būtų efektyvi. Tačiau tokią savo nuomonę abi pusės grindžia skirtingais argumentais.

Užimtumo tarnyboje esama registruotų bedarbių, kurie neieško darbo, nes dirba pagal žemės ūkio ar miškininkystės paslaugų teikimo kvitus. Šie darbuotojai-bedarbiai neturi socialinių garantijų: tai yra sulaukę garbaus amžiaus negaus pensijos, susirgę negalės prašyti ligos išmokų, bet bent jau gali nemokamai nueiti į polikliniką ar pasidaryti priklausantį kraujo tyrimą, nes yra draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu.

Dauguma vakariečių, kaip ir lietuviai, įpratę dirbti penkias dienas per savaitę, po aštuonias ar devynias valandas per dieną. Tik nedaugelis mūsų gali pajusti, ką reiškia šešios darbo valandos per dieną arba keturių dienų darbo savaitė, apie kurią vis garsiau kalba dalis Vakarų šalių. Tuo metu Kinija stebina pasaulį savo darbuotojams siūlydama gerokai ilgesnę – 72 valandų – darbo savaitę ir džiaugiasi, kaip teigiamai tai veikia Rytų milžinės ekonomiką.

Individualios veiklos ir samdomų darbuotojų apmokestinimo suvienodinimas būtų neteisingas, sako premjeras Saulius Skvernelis. „Visiškai sulyginti žmones, kurie patys susikuria sau darbo vietas, patys dirba, su samdomais darbuotojais tikrai būtų ir neteisinga, ir sužlugdytume žmones, kurie šiandien dirba, gauna mažesnes pajamas ir susikuria sau darbo vietas, bet mokesčius sumoka“, – antradienį interviu LRT radijui sakė premjeras.

Darbo kodekso subtilybės paprastam darbuotojui sunkiai įkandamos. Ne visi žino apie jiems priklausančias išmokas ar kompensacijas. Jos priklauso ne tik tuomet, kai darbuotojas yra atleidžiamas, apie tai jį įspėjus prieš mėnesį, bet ir kai kuriais atvejais, kai iš darbo jis nusprendė išeiti pats.  Naujasis darbo kodeksas numato, kad prieš mėnesį įspėtam ir atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokama 2 jo vidutinio darbo užmokesčio dydžių išeitinė išmoka.

Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė sako, kad Lietuvoje žmonės dažniausiai diskriminuojami su darbu susijusiuose reikaluose. Savo praėjusių metų veiklos ataskaitą spaudos konferencijoje pirmadienį pristatysianti kontrolierė teigia, kad asmenys į tarnybą dažniausiai kreipiasi, nes jaučiasi diskriminuojami lyties, amžiaus ar negalios pagrindu.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas su partneriais Lenkijoje, Slovakijoje, Bulgarijoje Čekijoje ir Estijoje parengė Darbo lankstumo indeksą 2018. Europos Sąjungos ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių narių indeksas sudarytas remiantis Pasaulio banko metodologija ir kasmet skelbiamais „Doing business” duomenimis. Lietuva bendrame 41 ES ir EBPO šalies Darbo lankstumo indekse užima 27 vietą pagal duomenis, kurie remiasi dar senuoju Darbo kodeksu.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė su Trišale taryba suderintoms naujojo Darbo kodekso pataisoms, kurios praėjusią savaitę baigtos derinti su Trišale taryba. Už balsavo 71 Seimo narys, prieš - 4 (visi Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovai), o susilaikė 25. Dauguma - 18 Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narių susilaikė.

Lietuvoje vis nerimstant aistroms dėl naujojo Darbo kodekso neretai darbo santykius linkstama lyginti su kitų šalių praktika, diskutuojama, kokie darbo santykiai paplitęs įvairiose šalyse.