deivis ganusauskas

Didžiulio skaitytojų dėmesio sulaukę lietuviškos mafijos metraščiai atgaivino ir susidomėjimą pirmosiomis reketo bylomis šalies istorijoje. Praėjus 23 metams po garsiųjų reketo istorijų Kaune, jų herojai šiandien laiką leidžia ramiai, tačiau vengia rodytis viešumoje. Daugumos jų nebepersekioja kriminalinės policijos operatyvininkai, todėl jie stengiasi imtis legalios veiklos.

Garsioje Kauno mafijos byloje liudytojas nepabūgo akistatos su brolio žudiku. Buvę garsaus Kauno mafijos veikėjo Henriko Daktaro, pravardėmis Hena, Henytė, bendražygiai tarpusavyje buvusį bosą juokais ėmė vadinti Musių valdovu (taip pavadintas filosofinis romanas, išgarsinęs rašytoją Williamą Goldingą. 1983 metais autorius apdovanotas prestižine Nobelio literatūros premija – red. past.

Senosios Kauno mafijos vilkui Henrikui Daktarui, atrodo, jau nebepavyks įtikinamai paneigti, kad kruvina jo giminaičio Rimanto Ganusausko, pravarde Mongolas, mirties istorija nesusijusi su jo vadovautos gaujos nariais.

Buvęs garsiosios Kauno Daktarų gaujos šulas Egidijus Abarius, pravarde Goga, teisme negailėjo kritikos vilijampoliečių bylos medžiagą teismui pateikusiems Policijos departamento tyrėjams. Pirmadienio popietę Klaipėdos apygardos teisme ilgiausiai Daktarų teismo procese parodymus davė šios gaujos lyderiu ir nusikaltimų organizatoriumi laikomas Goga. Teisėsaugininkų teigimu, šis kaunietis yra vienas intelektualiausių ir labiausiai išprususių šios gaujos žmonių.

Kauno mafijos istorijoje „Balsas.lt savaitė“ ieško sąsajų su dabartiniais autoritetais. Pastaruoju metu sumaištį bei mirtį Kauno gatvėse ir užmiesčio gyvenvietėse sėję šūviai iš pradžių užminė daug mįslių tokius išpuolius narpliojantiems specialiųjų tarnybų, Kriminalinės policijos ir prokuratūrų darbuotojams.