echolokacija

Kad ir kur bebūtume, mus visur supa garsai. Daug dėmesio jiems neskiriame ir garsą laikome akivaizdžiu, įprastu dalyku. Tačiau kartais garsas gali būti panaudojamas netikėtiems, įdomiems tikslams pasiekti. Pavyzdžiui, raminantis tekančios upės garsas ramina ir atpalaiduoja. Tuo tarpu asfaltą grežiantys kelininkai 6-ą valandą ryto turi erzinantį poveikį. Žmogaus balso stygų sukuriamas garsas gali įkvėpti  kažką išgelbėti iš degančio namo, prisijungti prie masinių riaušių.

Delfinai geba išlikti nuolatos budrūs net dvi savaites, kai miega tik viena jų smegenų pusė, teigia mokslininkai. Tokia būdrumo būsena leidžia šiems žinduoliams nuolatos saugotis ryklių. Kitaip nei sausumoje gyvenančių žinduolių, miega tik viena delfinų smegenų pusė, kol kita pusė tuo metu būna aktyvi. Delfinai visada keičia, kuri smegenų dalis miega, kuri būdrauja, rašo Live Science. „Žmonės po to, kai išbūna aktyvūs daugelį valandų, yra priversti sustabdyti visą savo veiklą ir užmigti.

Tyrimas patvirtino hipotezę, kad smegenų žievės dalys, atsakingos už atskirų juslių informacijos apdorojimą, ypatingai artimai susijusios tarpusavyje. Visi esame girdėję apie nepaprastus aklų žmonių sugebėjimus ypatingai gerai girdėti, smarkiai užuosti ir jautriai lytėti. Vienas tokių neeilinių sugebėjimų pavysdžių – neregys Danielius Kishas. Jis išvystė gebėjimą naudotis echolokacija – kaip tai daro šikšnosparniai ar delfinai – ir štai tokiu būdu puikiai orientuotis jį supančiame pasaulyje.

Aklas Jamie'is Asplandas „mato“ naudodamas echolokacijos techniką: siunčia garso pliūpsnius, kurie atsispindi nuo objektų ir aidu grįžta atgal. Kaip praneša britų „The Daily Telegraph“, tai aklam gimusiam keturmečiui padeda išvengti įvairių kliūčių keliaujant. Priduriama, kad ši technika yra naujausias būdas, kuriuo siekiama padėti akliesiems. Jo motina Deborah teigia, kad echolokacijos technika jų gyvenimą teigiama kryptimi nukreipė jau po trečio užsiėmimo.