ergo lietuva

Įvykus eismo įvykiui, jo žala nukentėjusiajam, pagal vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo taisykles, išmokama draudiko. Tačiau specialistai atkreipia dėmesį, jog šiuos nuostolius gali tekti atlyginti ir kaltininkui. Taip gali nutikti tuomet, kai eismo įvykį padaręs vairuotojas nelaimę sukelia neblaivus, pasišalina iš avarijos vietos ar netgi laiku nesumoka draudimo įmokos.

Nors vagysčių skaičius Lietuvoje ir mažėja, ilgapirščiai vidutiniškai pasisavina penktadaliu didesnės vertės turto – tokius faktus atskleidė draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ statistika. Žalas administruojančių ekspertų vertinimu, dėl nepakankamų turto apsaugos priemonių įvyksta iki 90 proc. vagysčių.

Sostinės Užupio rajone antradienį per pietus įvykdyta įžūli žaibiška vagystė. Nedidukas, kauke veidą prisidengęs vyrukas pribėgo prie vienos įmonės biuro pastato ir švystelėjo į langą plytgalį. Šaižus dūžtančio stiklo garsas, per akimirką suktelėta lango rankena ir vagišius vikriai striktelėjo į vidų. Vogti tikrai buvo ką, tačiau šįkart apsieita be nuostolių. Pasisekė, kad prieš šią įžūlią „vagystę“ į Užupio gatvę suvažiavo gausus būrys žiniasklaidos atstovų. Tiesa, neatsitiktinai.

Dėl automobilių susidūrimų su žvėrimis keliuose šiemet draudimo kompanijų nuostoliai padidėjo maždaug 25 proc., nors Policijos departamentas tokių susidūrimų užfiksuoja tik maždaug dešimtadaliu daugiau. Pareigūnų statistikoje jie vadinami „užvažiavimais ant gyvūnų“. Draudiminių įvykių – beveik tūkstantis „PZU Lietuva“ ekspertai šių metų rudenį ir žiemą fiksuoja daugiau įvykių, kuriuose avarijų sukelia ar automobilius apgadina gyvūnai.

Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ ekspertai pastaruoju metu susidūrė su keliomis eismo įvykio deklaracijomis, kuriose avarijos kaltininko duomenys – išgalvoti. Tokiais atvejais, kai kaltininko neįmanoma identifikuoti ir nukentėjusysis nėra apsidraudęs kasko draudimu, automobilį remontuotis turi iš savo kišenės. Draudimo bendrovė ragina vairuotojus būti budriais ir tikrinti, ar kaltininkas pateikia teisingus duomenis.

Po penktadienį praūžusios audros draudimo bendrovė „ERGO Lietuva“ jau rezervavo 550 tūkst. litų turto ir kasko draudimo klientų žaloms padengti. Didžiausias pranešimų apie patirtus draudžiamuosius įvykius skaičius registruotas šeštadienį, tačiau dar ir šiandien sulaukiama nemažai skambučių. Klientams jau pervestos pirmosios draudimo išmokos. Prognozuojama, jog draudimo bendrovės išmokų suma gali siekti  900 tūkst. litų ir daugiau.

Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime Consulting“ atlikta gyventojų apklausa atskleidė, jog Lietuvos gyventojai mano miegą ganėtinai jautriai – dažniausiai budėjimo rėžimu naktimis besiilsinčios teigė moterys, vyresnio amžiaus žmonės. Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ Turto draudimo departamento direktoriaus Tomo Nenartavičiaus teigimu, gyventojų apklausa atskleidė, jog nedideli aplinkiniai garsai naktį pabudina 58 proc.

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, birželį ir liepą eismo įvykių, kurių metu buvo sužeisti žmonės, skaičius pasiekė šių metų rekordą. Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ duomenimis, vasarą daugiausiai eismo įvykių įvyksta dėl viršyto greičio. Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, šių metų birželio ir liepos mėnesį vidutiniškai buvo registruota po 300 eismo įvykių, kurių metu buvo sužeisti žmonės, – 30 proc. daugiau nei šių metų žiemą ar pavasarį.

Draudikai jau skaičiuoja nuostolius, kurių pridarė sekmadienio pavakare ir pirmadienio naktį Lietuvoje praūžusi audra. (Papildyta  14:49 val.) Šalies draudimo rinkos lyderis „Lietuvos draudimas“ šiandien iki vidurdienio užregistravo daugiau nei 100 gyventojų pranešimų dėl sekmadienį vakare pamaryje ir kitur Lietuvoje prasiautusios audros. Nuostoliams atlyginti bendrovė rezervavo beveik 130 tūkst. litų.