es parama

Europos prokuratūra kartu su Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) baigė ikiteisminį tyrimą dėl bandymo apgaule įgyti 200 tūkst. eurų Europos Sąjungos (ES) finansinės paramos lėšų. Bylos duomenimis, įtariama, kad organizuota 9 asmenų grupė pasikėsino apgaule gauti 200 tūkst. eurų ES struktūrinės paramos lėšų mažosios bendrijos naudai senelių globos namų Klaipėdos rajone statybai ir įrengimui.

Gyventojai jau gali kreiptis dėl paramos nuosavoms saulės elektrinėms iki 10 kW savo gyvenamajame būste įsirengti, tam bus skirta 12 mln. eurų. Preliminariais Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, pernai įsirengti 10 KW elektrinę kainavo apie 10 tūkst. eurų, o šiuo metu – 6 tūkst. eurų. Tai reiškia, kad parama pernai sudarė virš 32 proc., o šiuo metu viršija daugiau nei pusę, o  kuriais atvejais – ir du trečdalius saulės elektrinės kainos.

Keleivių vežėjai autobusais artimiausiu metu galės teikti paraiškas ir pretenduoti į 68 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) paramą elektra bei vandeniliu varomų autobusų įsigijimui bei įkrovimo ar pildymo stotelių įrengimui.  Už šią sumą bus galima įsigyti apie 180 naujų autobusų.   Susisiekimo ministerija pranešė, kad pirmojo 15,7 mln. eurų finansavimo gavėjai jau patvirtinti ministro Mariaus Skuodžio įsakymu.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas yra pagrindinis Europos Sąjungos (ES) 50 mlrd. eurų pagalbos paketo Ukrainai stabdytojas. Tačiau, anot „Politico“, ES vadovų spaudimas Kremliui naudingam politikui pakeisti savo nuomonę iki vasario 1 d. aukščiausiojo lygio susitikimo gali pradėti duoti teigiamų rezultatų.

Nuo lapkričio 6 d. iki gruodžio 29 d. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) laukia paraiškų pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“. Ūkininkai gali kreiptis pagal vieną iš trijų paramos formų: galima prašyti tik investicinės paramos (negrąžintinos subsidijos), investicinės paramos ir lengvatinės paskolos investicijoms ir (arba) apyvartiniam kapitalui ar tik lengvatinės paskolos.

Ekologinės sistemos Lietuvos žemdirbiams aktualios ir rūpi – tai rodo pasibaigusio pasėlių deklaravimo rezultatai. Daugiausia plotų deklaruota gamybinėse veiklose: „Augalų kaita“, „Tarpiniai pasėliai“ ir „Neariminė žemdirbystė“. Tačiau yra sričių, kurios reikalauja Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano tobulinimo. Ūkininkų indėlis mažinant klimato kaitos poveikį dar labiau matomas, pasibaigus pasėlių deklaravimui.

Pieno gamintojai, kurie nespėjo pasinaudoti šiemet jau vykusiu paraiškų priėmimu pagal veiklą „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ vėl turi galimybę gauti paramą savo ūkių modernizavimui. Nuo 2023 m. rugpjūčio 1 iki rugsėjo 29 d. galima teikti paraiškas ir pretenduoti į paramą investicijoms į žemės ūkio valdas.

Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginiame plane numatyta parama ekologinėms sistemoms, naudingoms klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei. Ūkininkų, veiklą vykdančių ariamojoje žemėje, poreikius geriausiai atitinka kompleksinė ekologinė sistema „Veiklos ariamojoje žemėje" susidedanti iš 4 gamybinių ir 3 negamybinių veiklų.

Smulkiesiems ūkininkams skirta parama pasinaudojęs ir naujausią bitininkavimo įrangą įsigijęs bitininkas iš Radviliškio rajono Algirdas Šimanauskas džiaugiasi, kad nepraleido progos modernizuoti savo bičių ūkį. Padidino darbo našumą ir bičių ūkį Bitininkas turima nauja įranga naudojasi jau ne vienus metus – paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“ kreipėsi dar 2015 metais.