Europa

  Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas antradienį pareiškė, kad Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu yra pagrindinis pirmosios tiesioginės Irano atakos prieš Izraelį kaltininkas. „Pagrindinis asmuo, atsakingas už įtampą, kuri balandžio 13 d. vakarą apėmė mūsų širdis, yra B. Netanyahu ir jo kruvina administracija“, – pareiškė Turkijos lyderis. R. T. Erdoganas reguliariai kritikuoja Izraelį ir šios šalies vadovybę.

Rumunijos Aukščiausioji nacionalinės gynybos taryba (CSAT) pareiškė, kad šalis tapo taikiniu Rusijos šnipams, kurie, be kita ko, mėgino rinkti informaciją apie karines pratybas ir pagalbą Ukrainai. Tai pranešė leidinys „Digi24“, kuriuo remiasi portalas „eurointegration“. CSAT ataskaitoje pažymima, kad potencialūs šnipai pateko į Rumuniją kartu su pabėgėliais ukrainiečiais. Šnipų tikslas buvo gauti informacijos gynybos ir saugumo srityje.

Danijos gelbėjimo tarnybos antradienio popietę pranešė, kad gaisras, apėmęs XVII amžiaus buvusią Kopenhagos vertybinių popierių biržą, suvaldytas. „Gaisras suvaldytas tiek, kiek šiuo metu atliekame vadinamąjį galutinį gesinimą“, – spaudos konferencijoje sakė gelbėjimo tarnybų direktorius Jakobas Vedstedas Andersenas. Pastato 54 metrų aukščio bokštas antradienį paskendo liepsnose antradienio rytą, o jo smailė lūžo ir nukrito ant gatvės apačioje.

Prieš penkerius metus pasaulį sukrėtė žinia apie kilusį gaisrą vienoje žymiausių pasaulio bažnyčių. Pamatykite, kaip Paryžiaus Dievo Motinos (Notre-Dame de Paris) katedra atrodo dabar – po 5 metus trukusių statybų.  Svarbiausia Paryžiaus bažnyčia, vienas reikšmingiausių ankstyvosios gotikos architektūros paminklų užsiliepsnojo 2019 m. balandžio 15 d. ir sukrėtė visą pasaulį. Kilęs gaisras sunaikino katedros stogą ir smailę, dalį dailės vertybių.

Į sąjungininkų išsilaipinimo, Antrojo pasaulinio karo kursą pakeitusios sąjungininkų invazijos, 80-ųjų metinių minėjimą šį birželį bus pakviesta Rusijos atstovų, tačiau Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas kviečiamas nebus, antradienį pranešė organizatoriai. 2022 metų vasarį V. Putinas pasiuntė karius į Ukrainą ir taip sugriovė ryšius su Vakarais.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pasirašė įstatymą dėl mobilizacijos, skelbiama šalies parlamento interneto svetainėje. Ukrainos parlamentas ketvirtadienį priėmė atnaujintą mobilizacijos įstatymą, skirtą karių gretoms praplėsti. Praėjusią savaitę Vilniuje viešėjęs V. Zelenskis pavadino šį teisės aktą pagalbos kariuomenei, kuri kariauja fronto linijoje, klausimu.

Pekine viešintis Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį sakė paprašęs kinų prezidento Xi Jinpingo pasinaudoti savo įtaka Rusijos vadovui Vladimirui Putinui, siekiant užbaigti karą Ukrainoje. „Kinijos žodis turi vertę Rusijoje, – socialiniame tinkle „X“ parašė vokiečių kancleris. – Dėl to paprašiau prezidento Xi paveikti Rusiją, kad Putinas pagaliau atšauktų savo beprasmę kampaniją, išvestų savo karius ir užbaigtų šį siaubingą karą.

Rusija galėjo sunaikinti svarbią, Kyjivą elektra aprūpindavusią elektrinę, nes ukrainiečiai nebeturėjo raketų gynybai, antradienį sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis. Tris su puse savaitės Rusija beveik be atvangos atakavo Ukrainos energetinę sistemą, be elektros palikdama daugiau kaip milijoną žmonių. Trypilios šiluminę elektrinę – vieną didžiausių elektros tiekėjų Kyjivo regione – rusų raketos sunaikino balandžio 11 dieną. „Skrido 11 raketų. Mes sunaikinome pirmąsias septynias.

Sakartvelo sostinėje maždaug 10 tūkst. žmonių pirmadienį buvo išėję į gatves protestuoti, vyriausybei vėl pateikus prieštaringai vertinamo „užsienio agentų“ įstatymo projektą, kuris, kritikų teigimu, atspindi represinius Rusijos teisės aktus, naudojamus opozicijai nutildyti ir įbauginti. Valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“ šį pasiūlymą paskelbė anksčiau šį mėnesį, atgaivindama panašų įstatymo projektą, kuris prieš metus buvo atmestas kilus masiniams protestams.

Europos Komisija pritarė Ukrainos reformų planams, kurie turėjo būti parengti tam, kad pagal milijardų eurų vertės pagalbos programą būtų išmokėta tolesnė lėšų suma. Komisija nurodė teigiamai įvertinusi visapusišką Ukrainos reformų ir investicijų strategiją ateinantiems ketveriems metams, atverdama duris pastoviai ir prognozuojamai pagalbai, kuri būtų teikiama Rusijos puolamai šaliai.

XVII a. pastatytoje buvusioje Kopenhagos akcijų biržoje antradienį kilo didžiulis gaisras, sunaikinęs žymųjį istorinio pastato špilį, kuris pastaruoju metu buvo restauruojamas. Naujienų agentūros AFP žurnalistas savo akimis matė, kaip 54 metrų aukščio Karaliaus Kristiano IV nurodymu tarp 1619 m. ir 1640 m. pastatytos biržos – „Børsen“ – špilis pradingo liepsnose.

Estijos regioninės politikos ministras Madis Kallasas antradienį paskelbė paliekantis savo postą. „Ministro pareigas pradėjau eiti norėdamas kovoti už Estijos kaimo gyvenimą ir mažinti regioninę nelygybę. Pradėjęs eiti pareigas ir bendraudamas su ūkininkais, maisto produktų gamintojais ir kaimo vietovių gyventojais, dar labiau supratau, kaip svarbu spręsti klausimą, kad gyvenimas kaimo vietovėse galiausiai nebūtų prarastas“, – sakė M. Kallasas.

Vienas iš NATO vadų perspėja, kad beveik milijardo žmonių Europoje ir Šiaurės Amerikoje saugumui gresia pavojus dėl Rusijos mėginimų atakuoti povandeninės infrastruktūros, įskaitant vėjo jėgaines, vamzdynus ir elektros kabelius, silpnąsias vietas.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį, paskutinę trijų dienų vizito į didžiausią Berlyno prekybos partnerę dieną, susitiko su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu, pranešė Pekino valstybinė žiniasklaida.  „Balandžio 16-osios rytą prezidentas Xi Jinpingas susitiko su Vokietijos kancleriu O. Scholzu Pekino svečių namuose „Diaoyutai“, – sakė valstybinis transliuotojas CCTV.

Jungtinėje Karalystėje per klaidą buvo išskirta 21-erius metus santuokoje gyvenusi pora, rašo „The Guardian“. Anot leidinio, įvyko žmogiškoji klaida. Išskyrė netyčia Klaidą padarė Londono firmos „Vardags“ teisininkai. Jie dirbo su internetine svetaine ir ten per klaidą paspaudė ne tą mygtuką bei pateikė parašką dėl ne tos poros skyrybų. Teisininkai savo klaidą suprato po dviejų dienų ir kreipėsi į aukštesnės instancijos teismą, prašydami panaikinti galutinę nutartį dėl santuokos nutraukimo.

Čekijoje smarkiai padaugėjo kokliušo atvejų, o nuo sparčiai plintančio protrūkio mirė trys žmonės, pirmadienį pranešė šalies sveikatos priežiūros institucijos. 10,9 mln. gyventojų turinčioje šalyje šiemet užregistruoti 7 888 kvėpavimo takų ligos atvejai, pranešė Valstybinis visuomenės sveikatos institutas. Praėjusią savaitę sveikatos priežiūros institucijos užregistravo 1 494 naujus ligos atvejus – tai sparčiausias savaitinis augimas šiais metais. Maždaug 183 sergantieji gydomi ligoninėje.

Pirmadienį Serbijoje per pratybas, vykusias Orešaco karinio komplekso rajone, vienas kariškis buvo sunkiai sužeistas, o dar vienas dingo. Tai pranešė Serbijos gynybos ministerija, kuria remiasi portalas „eurointegration“. Ministerijos duomenimis, incidentas įvyko išlaipinant desantą iš sraigtasparnio į kanalą Dunojus-Tisa-Dunojus. Vienas kariškis iš 72-osios specialiųjų operacijų brigados buvo sunkiai sužeistas, o kito, kuris įkrito į vandenį, vis dar ieškoma.

Rusijos karinės laivų statyklos, kurioms taikomos tarptautinės sankcijos, gauna detalių iš Europos Sąjungos šalių, pirmiausia – su Kroatijos ir Italijos kompanijų pagalba. Tai pirmadienį pranešė „Ukrinform“, remdamasi BBC rusų tarnybos tyrimu. Kaip pažymi žurnalistai, šios laivų statyklos stato laivus Rusijos kariniam laivynui, kai kurie iš jų buvo pastebėti kare su Ukraina.

Baltarusijoje parengta aštuntoji specialiųjų pajėgų kariškių grupė veiklai Ukrainos teritorijoje. Rengimui vadovavo samdiniai iš privačios karinės kompanijos „Wagner“. Tai pirmadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Nacionalinio pasipriešinimo centru.