geoinžinerija

Izraelio, Jordanijos ir palestiniečių atstovai pirmadienį pasirašys „istorinę“ sutartį atgaivinti senkančią Negyvąją jūrą vandeniu, kuris bus pumpuojamas iš Raudonosios jūros. Energetikos ir regioninės plėtros ministras Silvanas Shalomas armijos radijui sakė, kad pagal susitarimą, kuris bus pasirašytas Pasaulio banko būstinėje Vašingtone, vanduo bus imamas iš Akabos įlankos Raudonosios jūros šiauriniame gale.

„Galėtume iš naujo užšaldyti Arktį – tai nesunkiai įmanoma ir net kainuotų ne itin daug, - pareiškė Harvardo universiteto taikomosios fizikos mokslininkai. – Tai pajėgtų bet kuri turtingesnė valstybė. Vienintelis klausimas – ar to tikrai reikia?“ Arkties ledynai pasiekė rekordines „žemumas“ – šios vasaros pabaigoje susitraukė iki neregėtai mažos teritorijos. Dabar šiaurinio poliaus ledo kepurė prilygsta tik pusei devintame dešimtmetyje Arktį gaubusios ledo kepurės.

Mokslininkai pradeda žengti kitu keliu, ieškodami, kaip sustabdyti klimato atšilimą. Vietoj to, kad toliau žiūrėtų, kaip galima sumažinti į atmosferą išmetamo anglies dvideginio kiekį, jie ieško Plano B, rašo „Foreign Policy“. Yra svarstomi du požiūriai. Vienas iš jų – bandyti iš atmosferos pašalinti anglies perteklių, kitas – sukurti Žemės planetai dirbtinį skydą nuo Saulės.

Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas neseniai apkaltino šalies priešus naikinant ar sulaikant lietaus debesis ir taip sukeliant šalyje sausrą. „Priešas naikina debesis, kurie keliauja mūsų šalies link, o tai yra karas, kurį Iranas laimės“, – M. Ahmadinejadą cituoja žiniasklaida. Irano pareigūnai tokiais kaltinimais pastaraisiais metais svaidėsi jau ne kartą.

Garsus okeanografas yra pasakęs, kad turėdamas puspilnę cisterną geležies galėtų sugrąžinti ledynmetį. Juokas juokais, bet iš dalies šis pokštas – pusiau tiesa. Vandenyno papildymas geležimi priverstų žydėti dumblius, o šie surinktų didžiulius anglies dioksido kiekius iš oro ir taip vėsintų planetą. Straipsnis, pasirodęs „Nature“ žurnale, remia tokią idėją, rašo npr.org.

Pasaulinį klimato atšilimą galima būtų galima stabdyti gigantiškais kosminiais veidrodžiais, informuoja „Newscientist.com“. Tiesa, kaina už tokią priemonę – taip pat gigantiška: sausros abiejuose Amerikos žemynuose ir Eurazijos šiaurėje. Ankstesnių tyrimų metu buvo įsitikinta, jog geoinžinerija negali į ankstesnius lygmenis grąžinti ir planetos atmosferos temperatūrą, ir kritulių kiekį.

Jei siekdami išvengti planetos atšilimo, nuspręstume išmėginti geoinžinerinius metodus, tikėtina, kad dangaus mėlynė pabaltų. Mokslininkai jau kurį laiką įtarė, kad vienas geoinžinerinis kovos su atšilimu metodas, apie kurį dažnai diskutuojama – mažyčių sulfato dalelių paleidimas į  atmosferą tam, kad šios numuštų saulės spindulių kryptį, – gali dangaus mėlynę paversti balsvas. Gamta iš esmės jau įrodė tokį efektą realybėje.

Kinijos vyriausybė užsibrėžė iki 2015 metų 10 proc. padidinti kritulių kiekį šalyje ir taip užsitikrinti gausesnį derlių. Vykdant Kinijos XII penkmečio (2011 – 2015 m.) raidos planą šalyje pradedama vykdyti didelio masto geoinžinerijos programa. Šalies vyriausybė inicijavo keturias regionines kritulių kiekio didinimo programas, pranešė Kinijos valstybinis dienraštis „China Daily“. Pasak leidinio, „Orų intervencija“ gali kritulių kiekį šalyje padidinti 230 milijardų kubinių metrų per metus.

Geoinžinieriai siekia „išlaikyti“ žiemos šaltį milžiniškame ledo luite, kuris turėtų šaldyti ir drėkinti Ulan Batoro miestą vasaros laikotarpiu. Mongolija šį mėnesį ruošiasi atlikti vieną didžiausių eksperimentų su ledu tam, kad galėtų kovoti su neigiamais globalinio atšilimo padariniais, rašo guardian.co.uk. Ulan Batoro vyriausybės remiami geoinžinieriai siekia „išlaikyti“ žiemos  šaltį milžiniškame ledo luite, kuris vasaros metu lėtai tirpdamas padėtų vėsinti ir drėkinti miestą.