gynybos finansavimas

Siekiant didinti gynybos finansavimą, pelno mokesčio didinimas nėra geriausias variantas, sako ekonomistas Rimantas Rudzkis. Anot jo, tai padarius smarkiai nukentėtų šalies investicinis klimatas, kurio padėties politikai nesistengia gerinti. „Lėšas gynybai iš tikro reikia didinti, bet vargu, ar šiuo metu, kai investicinis klimatas prastėja, geriausias variantas yra kelti pelno mokestį“, – pirmadienį „Žinių radijui“ aiškino R. Rudzkis.

Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu punktu didinant pelno mokesčio tarifą. Anot partijos, tai leis asignavimus krašto apsaugai kitąmet padidinti apie 420 mln. eurų ir taip pasiekti 3 proc. bendrojo vidaus produkto gynybos finansavimo ribą.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas tikina pritariantis „laisviečių“ pasiūlymams dėl papildomo gynybos finansavimo. Jis sako, kad savivalda galėtų prisidėti prie valstybės gynybos poreikių, pavyzdžiui, stiprinant oro gynybą. „Nustebsite, bet aš už („laisviečių“ pasiūlymus – ELTA). Reikia tik pasižiūrėti, galbūt galima būtų tam tikrą dalį (paprašyti iš savivaldos – ELTA), nes savivaldos rūpestis yra civilinė sauga.

Prezidentas Gitanas Nausėda ragina politikus kuo greičiau apsispręsti dėl gynybos finansavimo. Anot jo, nors dar likę laiko susitarti, apie mokestinius pokyčius privaloma paskelbti 6 mėn. prieš jiems įsigaliojant. „Noriu atkreipti dėmesį, kad kalbėdami apie gynybos finansavimą ir kai kurių mokesčių klausimus, turime atkreipti, kad tai turi būti paskelbta bent 6 mėn. iki įgyvendinimo. Ir todėl tas laiko langas, kaip buvo ir mokesčių reforma, užsiveria.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako nežinanti, ar įmanoma priimti sprendimą dėl gynybos mokesčio iki Seimo rinkimų, bet pabrėžia, kad dėl jo reikia apsispręsti per šiuos metus. Visgi ji nemano, kad rasti bendrą partijų sutarimą dėl papildomo gynybos finansavimo dar šios kadencijos metu yra beviltiška.   „Aš manyčiau, kad šiemet sprendimai turės būti priimti. Geras klausimas, ar juos pavyks priimti iki rinkimų ar iš kart po, jau susidarius naujai koalicijai.

Premjerei trečiadienį inicijuojant trečiąjį susitikimą su politinėmis partijomis ir verslo atstovais dėl papildomo gynybos finansavimo didinimo, į jį grįžtanti opozicija teigia nepalaikanti dalies siūlomų variantų. Pasak jos atstovų, valdantieji neatsižvelgia į siūlymus dėl gynybos obligacijų. Finansų ministerija kovą antrajame susitikime dėl gynybos pateikė keturis galimus variantus krašto apsaugos finansavimui.

Trečiadienį premjerės Ingridos Šimonytės rengiamame trečiajame politinių partijų ir verslo atstovų susitikime dėl gynybos finansavimo krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas ketina pateikti karinių įsigijimų projektą bei konkretų finansinį poreikį planui įgyvendinti. Pasak politiko, pakoregavus gynybos prioritetus, reikalingas papildomas finansavimas iš esmės nesikeičia.

Prezidentas Gitanas Nausėda mano, kad pridėtinės vertės mokesčio (PVM) didinimas nėra tinkama priemonė siekiant didesnio finansavimo gynybai. Jo manymu, papildomos lėšos galėtų būti gautos apmokestinus verslą. „Aš remiu verslo pradėtą socialinę iniciatyvą – 4 proc. nuo BVP gynybai. Šis tikslas yra ambicingas, bet tikrai pasiekiamas. Visgi matau, kad kalbama daugiausiai apie PVM didinimą. Mes visi žinome, kad PVM pirkdami prekes moka visi Lietuvos gyventojai, tai nėra verslo mokestis.

Prekybos tinklo „Norfa“ vadovo Dainiaus Dundulio teigimu, sumažinus mokestines lengvatas Lietuva turėtų daugiau lėšų krašto gynybai finansuoti. Be to, anot verslininko, patys gynybos poreikiai turi būti deklaruojami skaidriau. „Reikia lengvatas mažinti visas. Nes lengvatų Lietuvoje yra labai daug (...) su labai daug išimčių ir, kaip pasakyti, vieni lygesni už kitus“, – pirmadienį „Žinių radijui“ kalbėjo D. Dundulis.