Karas Ukrainoje

Ukrainos trečiosios šturmo brigados vado pavaduotojas, buvęs „Azov“ vadas Maksimas Žorinas sako, kad patys ukrainiečiai turėtų apsispręsti, kaip galėtų ginti savo šalį nuo šalies agresorės Rusijos.  Pasak jo, būtina suprasti, kad nėra galima „kariauti pusiau“. „Šiek tiek kariauti, šiek tiek žaisti su taisyklėmis ir draudimais, smogti ar nesmogti priešo teritorijoje“, – M. Žorinas.

Rusija prieš Ukrainą aktyviai naudoja Šiaurėjos Korėjos perduotas raketas, kurios smogia ne tik karo fronte atsidūrusiems šalies miestams. Šią žinią paskelbė „Reuters“ naujienų agentūra, remdamasi išslaptinta Pentagono ataskaita. „Atlikta analizė patvirtinta, kad Rusija prieš Ukrainą panaudojo balistines raketas, pagamintas Šiaurės Korėjoje. Ukrainos teritorijoje rastos Šiaurės Korėjoje pagamintų raketų nuolaužos“, – sakoma Pentagono pranešime.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis penktadienį Prahoje pareiškė, kad Lenkija planuoja parengti šalyje gyvenančių ukrainiečių karo prievolininkų dalinį. Pasak Lenkijos diplomatijos vadovo, tai būtų veiksmingesnis būdas padėti Ukrainai nei siųsti į jos teritoriją mokymo misiją.

Mūšiuose už Ukrainą krito dar vienas savanoris iš Nyderlandų. Kaip praneša portalas NOS, kuriuo remiasi „Ukrinform“, Nyderlandų užsienio reikalų ministerija patvirtino šią informaciją. Gautomis žiniomis, vyras, kurio pavardė neskelbiama, kovojo Tarptautiniame legione ir žuvo gegužės 20 d. Donecko srityje netoli Časiv Jaro miesto. Jo palaikai pargabenti į tėvynę. Pažymima, kad tai jau trečias savanoris iš Nyderlandų, žuvęs Ukrainoje.

Rusijos kariškių pagrobtas naujienų agentūros UNIAN korespondentas Dmytro Chiliukas yra gyvas, jis tikisi būti paleistas iš nelaisvės. Tai pareiškė vienas iš ukrainiečių, kuriuos penktadienį pavyko grąžinti į Tėvynę iš Rusijos, praneša „Ukrinform“. „Aš beveik 11 mėnesių prasėdėjau su Chiliuku vienoje kameroje. Dmytro Chiliukas iš naujienų agentūros UNIAN. Jis perduoda kuo geriausius linkėjimus tėvams ir broliui ir praneša, kad yra gyvas. Jis tikisi, kad bus paleistas“, – sakė vyras.

NATO sąjungininkės yra sunerimusios ir reaguos į didėjančią Rusijos hibridinių atakų prieš jas kampaniją, penktadienį pareiškė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas. Kalbėdamas po dvi dienas Prahoje vykusių NATO užsienio reikalų ministrų derybų, A. Blinkenas sakė: „Beveik visi sąjungininkai buvo užklupti suintensyvėjusių Rusijos hibridinių atakų.“ „Mes žinome, ką jie ketina, ir reaguosime – prireikus, ir individualiai, ir bendrai“, – sakė A. Blinkenas žurnalistams.

Rusijos išpuoliai prieš Baltijos šalis šįkart Estijoje – be perspėjimo rusų pasieniečiai surinko ir pašalino valstybių sieną žymėjusius plūdurus Narvoje. Joe Bidenas leido Ukrainai naudoti amerikietiškus ginklus Atacms Rusijos teritorijoje, tačiau tik ginant Charkivą. O rusofašistai naktį raketomis atakavo daugiabutį Charkive – žuvo penki žmonės.     Daugiau aktualiausių Lietuvos ir pasaulio naujienų – TV3 Žiniose arba transliacijoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Støre penktadienį Stokholme pasirašė bendradarbiavimo saugumo srityje ir ilgalaikės paramos sutartį. Tai pranešė Ukrainos valstybės vadovo spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“. „Šiais metais Norvegija suteiks Ukrainai mažiausiai 13,5 mlrd. Norvegijos kronų (apie 1,2 mlrd. eurų) vertės karinę pagalbą.

Vokietija perduos Ukrainai dar vieną oro gynybos sistemą „Patriot“, kad sustiprintų šalies oro gynybą nuo Rusijos agresijos, socialiniame tinkle X paskelbė Vokietijos užsienio reikalų ministerija. „Labai svarbu ir toliau stiprinti Ukrainos oro gynybą. Vokietija suteiks dar vieną sistemą „Patriot“ ir papildomai 500 mln. eurų.

Įsigaliojus mobilizacijos įstatymui, ji Ukrainoje padidėjo. Tai penktadienį per bendrą trečiojo Ukrainos ir Šiaurės Europos šalių viršūnių susitikimo dalyvių spaudos konferencija pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, praneša „Ukrinform“. „Kai dėl mobilizacijos, tai tik noriu, kad visi suprastų technines detales. Pas mus mobilizacija nebuvo pasibaigusi. Karo metu mobilizacija yra privaloma. Ji nesibaigia ir tęsiasi“, – sakė V. Zelenskis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad, įsigaliojus naujam mobilizacijos įstatymui šalyje, pašauktų karių skaičius padidėjo.  Kaip skelbia UNIAN, penktadienį per bendrą trečiojo Ukrainos ir Šiaurės Europos šalių viršūnių susitikimo dalyvių spaudos konferenciją žurnalistai V. Zelenskio paklausė, kiek šauktinių Ukrainoje iš viso bus pakviesta sugriežtinus mobilizacijos įstatymą. „Karo metu mobilizacija yra privaloma.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba įsitikinęs, jog tuomet, kai NATO neturi ryžtingos pozicijos dėl Ukrainos narystės Aljanse, Rusija pradeda daryti spaudimą ir naudojasi Vakarų troškimu išvengti eskalavimo, būtent jį ir pradėdama. Ukrainos diplomatijos vadovas tai sakė interviu OBOZ.UA, pranešė „Ukrinform“. Pasak D. Kulebos, šiuo metu labiausiai skeptiškos dėl Ukrainos narystės NATO yra dvi šalys - JAV ir Vokietija.

Iš rusų nelaisvės pavyko grąžinti jau 3 210 ukrainiečių. Kaip rašo „Ukrinform“, tai feisbuke pranešė Ukrainos Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių įgaliotinis Dmytro Lubinecas. Pasak jo, Ombudsmeno biuro darbuotojai apsikeitimo belaisviais vietoje stebi, kaip laikomasi žmogaus teisių, vadovaudamiesi tarptautine humanitarine teise ir Ženevos konvencijomis.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas penktadienį paragino Aljanso nares įsipareigoti išlaikyti ne mažesnę kaip 40 mlrd. eurų metinę karinę pagalbą Ukrainai, Aljanso užsienio reikalų ministrams susirinkus aptarti ilgalaikės paramos Kyjivui. „Nuo Rusijos plataus masto invazijos 2022 metais sąjungininkės kasmet Ukrainai suteikė maždaug 40 mlrd. eurų vertės karinę pagalbą. Turime kasmet išlaikyti bent tokio lygio paramą tiek, kiek reikės“, – žurnalistams sakė J. Stoltenbergas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pasveikino JAV sprendimą leisti Kyjivui su tam tikrais apribojimais naudoti amerikiečių tiekiamus ginklus suduodant smūgius Rusijoje. „Tai yra žingsnis į priekį siekiant tikslo [...] suteikti galimybę ginti mūsų žmones, gyvenančius pasienio kaimuose“, – žurnalistams Švedijoje sakė V. Zelenskis.

 Rusija penktadienį paskelbė, kad pirmą kartą nuo vasario apsikeitė belaisviais su Ukraina. Gynybos ministerijos pranešime sakoma, kad buvo iškeisti 75 į nelaisvę paimti rusų kariai. „Po derybų 75 rusų kariai, kuriems nelaisvėje grėsė mirtinas pavojus, sugrąžinti iš Kyjivo režimo kontroliuojamos teritorijos. Mainais buvo perduoti 75 ukrainiečių karo belaisviai“, – nurodė ministerija. Žinią patvirtino Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Rusija rengia provokacijas prie Baltijos regiono sienų, penktadienį pareiškė Stokholme viešintis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, turėdamas galvoje pastarojo meto hibridinio karo atakas. „Akivaizdu, kad Rusija rengiasi provokacijoms Baltijos regione prieš [valstybių] sienas“, – sakė V. Zelenskis. Rusų sujudimas Prieš savaitę Estija pranešė, kad Rusijos pasieniečiai pradėjo šalinti valstybės sieną Narvos upėje žyminčius plūdurus.

JAV prezidento Joe Bideno sprendimas leisti Kyjivui naudoti amerikiečių tiekiamus ginklus smūgiams Rusijoje „gerokai sustiprins“ Ukrainos kovą, penktadienį pareiškė prezidento Volodymyro Zelenskio spaudos sekretorius. Atstovas spaudai Sergejus Nykyforovas sakė, kad Ukraina gavo „teigiamų signalų diplomatiniais kanalais dėl riboto JAV tiekiamų ginklų panaudojimo“ regione, besiribojančiame su Charkivu.

Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pranešė, kad jos vyriausybė yra pasirengusi prisijungti prie partnerių rengiant Kyjivo karius kovai su Rusijos invazija, ir teigė, kad Lietuva yra pasirengusi siųsti į Ukrainą karinius instruktorius. „Lietuva, jei prireiktų, galbūt mokytų juos ir Ukrainoje, bendradarbiaudama su šalimis, kurios norėtų tai daryti“, – penktadienį interviu Singapūre „Bloomberg“ televizijai sakė I. Šimonytė.