jūratė terleckaitė

Amerikiečių kūrėjų dokumentinis filmas „Raudonasis teroras gintaro krante“ - tai pasakojimas apie Lietuvos pokarį: tremtis, rezistenciją, dvasines ir fizines lietuvių tautos kančias. Juostos „Raudonasis teroras gintaro krante“ premjera vyks vasario 16 dieną sostinės „Skalvijos“ kino centre.

Gruodžio „Bravissimo“ viršelyje – Inesa Linaburgytė, atliekanti Chosefos Mirandos vaidmenį P. Eötvöso operoje „Meilė ir kiti demonai“, naujausiame Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro pastatyme. Apie šią premjerą rašo Živilė Ramoškaitė – „Meilė ir kiti demonai“: nuo skambesio link reginio“. Viršelio veidui skirtas ir didysis interviu – portretas „Inesa Linaburgytė: esu godi vaidmenų“. Solistę kalbina Audronė Juozauskaitė.

„Krantai“ išleido žurnalisto ir fotografo Luco Adriano knygą „Gėlės pragare. Bronkso žiedeliai“. Tai įdomus ir spalvingas pasakojimas apie Niujorko priemiestyje Brokuose gyvenančių pranciškonų kilnią veiklą.   Knygos autorius Lucas Adrianas vedžioja skaitytojus po šiandieninį pragarą žemėje – Bronkso užkaborius. Talentingai poetiniu žodžio ir vaizdų dialogu, tekstų ir nuotraukų potėpiais tapomos Bronkso scenos ir į dugną nugrimzdusių nelaimėlių tragiškos istorijos.

Pagrindiniai tik ką pasirodžiusio „Bravissimo“ lapkričio numerio herojai – kūrybinės veiklos jubiliejus minintys Loreta Bartusevičiūtė ir Virgilijus Noreika. Šventė juo gražesnė, kad dvi išskirtinės Lietuvos operos ir baleto asmenybės jau ilgus metus gražiai sugyvena šeimoje.   Apie kūrybinį ir gyvenimo kelią garsią porą kalbina Jūratė Terleckaitė (Virgilijus Noreika apie Loretą Bartusevičiūtę: „Jos įtaka mano gyvenime gerąja prasme lemtinga ir laiminga.

Garsus baleto šokėjas Petras Skirmantas kovo 5 d. atšventė 50-metį. Vienok šios datos nesureikšmina ir mano, kad asmeninių švenčių nereikėtų švęsti scenoje ar kitur viešai. Kaip įmanydamas vengė ir interviu, ir renginių, tačiau teatro, kurio scenai atiduota tiek jėgų ir meilės, žurnalui negalėjo atsakyti. Siūlome išskirtinį Petro Skirmanto interviu „Bravissimo“ žurnalui. Kalbino Jūratė Terleckaitė.

Gegužės pradžioje vykusio festivalio “Naujais Baltijos šokis 04” metu į Vilnių suvažiavo visi Lietuvoje kuriantys šiuolaikinio šokio choreografai. “Omni laiko” skaitytojų dėmesiui - pokalbis su Birute Letukaite, Kauno šokio teatro “Aura” direktore ir meno vadove. “Aura” trupė vadinasi nuo 1995 m., kada buvo įregistruota kaip municipalinis teatras - vienintelis šokio teatras Lietuvoje, gaunantis finansavimą iš miesto biudžeto.

Nors kasmetinis šiuolaikinio šokio festivalis “Naujasis Baltijos šokis 04” baigėsi prieš porą savaičių, apie turiningą jo programą vis dar kalbama, dalijamasi įspūdžiais, pasirodo vis naujos publikacijos Lietuvos ir užsienio spaudoje. Apie festivalį ir šiuolaikinį šokį apskritai su Lietuvos šokio informacijos centro vadovu Audroniu Imbrasu kalbasi Jūratė Terleckaitė. Kaip vertinate festivalį, ar jis pavyko? Pats nelinkęs vertinti festivalio - laukiu žiūrovų, spaudos nuomonės.

Daugelis esame girdėję ir skaitę apie Jėzaus Kristaus gyvenimą ir kančią, bet kadangi žurnalistai nei fotografai įvykiuose nedalyvavo, todėl lieka plati erdvė jų vaizduotei ir interpretacijoms. Po kontroversiškojo filmo “Kristaus kančia” išankstinės premjeros Lietuvoje, vykusios kovo 25 d., Jūratė Terleckaitė kalbino joje dalyvavusius įvairių religinių konfesijų atstovus. Holivudo aktorius ir režisierius Melas Gibsonas, išstudijavęs Šv.

Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras per pastaruosius metus neatpažįstamai pasikeitė tiek išoriškai, tiek repertuaro turiniu. Apie tai ir papasakojo šio teatro vadovas Gintautas Kėvišas. Kas turėtų teatrui vadovauti - menininkas ar vadybininkas? Geriausia, kad vadovautų gebantis tai daryti, duoti daugiausiai naudos teatrui, pakelti jį į aukštesnį lygį, įtvirtinti Lietuvos ir Vakarų kultūriniame gyvenime. Diskusiją jūsų keliamu klausimu laikyčiau pasenusia, nereikalinga.