kepler

JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) dabar labiau negu kada nors anksčiau priartėjusi prie planetos, kurioje sąlygos būtų panašios į būdingas Žemei, atradimo, astronomai nurodė antradienį, paskelbę apie atrastas naujas aštuonias planetas, skriejančias aplink savo žvaigždes žemiškajai gyvybei tinkamoje zonoje.

Paaiškėjo, kad Žemės vanduo atsirado anksčiau negu susiformavo Saulė. O tai didina tikimybę, jog gyvybė egzistuoja daugelyje egzoplanetų, teigia mokslininkai. Naujas tyrimas rodo, kad vanduo gali būti gana paplitęs ingredientas dulkių bei dujų debesyse, iš kurių ir gimė visa Saulės sistema. Manoma, kad mūsų žvaigždei yra 4,5 mlrd metų, bet vanduo Žemėje galėjo suformuoti dar iki to laiko, mažyčių ledo kristalų, skriejančių kosminėje erdvėje, pavidalu.

NASA Ameso tyrimų centro (JAV) astronomas Thomasas Barclay kosminiu teleskopu „Kepler“ atrado pirmą stebėjimų istorijoje Žemės dydžio planetą, kuri aplink gimtąją savo žvaigždę skrieja panašiu atstumu kaip ir Žemė, t.y., toji planeta yra gyvybės zonoje. Th. Barclay su kolegomis „Kepler“ duomenų masyve rado duomenų apie penkių planetų sistemą. Atokiausiai nuo žvaigždės skriejanti planeta yra netoli tolimesnio gyvybės zonos pakraščio, skelbia „News.discovery.

Naujausi tyrimai rodo, kad beveik aplink kiekvieną mūsų galaktikos žvaigždę sukasi bent viena planeta, pajėgi išlaikyti gyvybę tokią, kokią mes pažįstame. Astronomai netoli raudonųjų nykštukių (jos sudaro 75% Paukščių Tako galaktikos žvaigždžių) aptiko aštuonias naujas egzoplanetas – kandidates. Trys iš šių „pasaulių“ yra tik šiek tiek didesni nei Žemė.

Atradę už Saulės ribų esančią planetą mokslininkai imasi tyrinėti, ar joje yra palankios sąlygos gyvybei. Tačiau naujausias Austrijos mokslininkų tyrimas nuteikia pesimistiškai. Per pastaruosius 20 metų į Žemę panašių planetų paieškai mokslininkai skyrė vis daugiau dėmesio.

NASA kominio teleskopo „Kepler“ atliktų stebėjimų duomenis analizuojantys astronomai patvirtino dar 175 už Saulės sistemos ribų egzistuojančių planetų, vadinamų egzoplanetomis, atradimą. Iki šiol, remiantis „Kepler“ stebėjimų duomenimis, buvo patvirtintas 246 egzoplanetų egzistavimas. Tačiau iš viso astronomai jau turi patikimų duomenų apie maždaug 1700 atrastų egzoplanetų, sakoma NASA pranešime. Skelbiama, kad „Kepler“ atrastos 175 egzoplanetos sukasi apie 305 žvaigždes. Beveik 95 proc.

Nors kosminis teleskopas „Kepler“ planetų nebeieško jau beveik metus, jo sukauptuose duomenyse astronomai aptinka stulbinamų atradimų. Vienas tokių – tik ką netoli Saulės sistemos atrastas tokių gigantiškų dujinių pasaulių, kaip Jupiteris ar Saturnas, antipodas. Pasirodo, dujinės planetos ne visada būna Jupiterio, Saturno ar dar didesnio dydžio monstrai. Kosminio teleskopo „Kepler“ duomenys byloja, kad dujinės planetos gali būti ir Žemės dydžio.

Kosminis teleskopas „Kepler“ jau yra aptikęs pusketvirto tūkstančio kandidačių į egzoplanetas, o oficialiai jau patvirtintas daugiau nei 1000 aplink kitas žvaigždes esančių pasaulių egzistavimas. Pliki skaičiai ne taip kaitina vaizduotę, kaip šis „Popsci.com“ paskelbtas vizualinis jų atspindys. Šioje iliustracijoje pavaizduotos visos iki šio laiko atrastos egzoplanetos, esančios 60 šviesmečių spinduliu nuo Žemės.

Harvardo-Smitsono astrofizikos centro planetologai, išanalizavę kosminio „Kepler“ duomenis, sukauptus stebint padrikuosius žvaigždžių spiečius Gulbės ir Lyros žvaigždynuose, viename spiečiuje atrado dvi nedideles planetas, kurių egzistavimas iki tol buvo laikomas neįmanomu.