kometa

Mokslininkai užfiksavo ypatingą reginį, kurio Žemės gyventojai nematė jau maždaug 50 tūkstančių metų. Pro Žemę praskrido žalioji kometa, kuri prie mūsų planetos priartėjo maždaug trečdaliu atstumo, koks yra nuo Žemės iki Saulės. Žalioji kometa, paskutinį kartą mus aplankiusi prieš 50 tūkstančių metų, tada, kai šiuolaikinės civilizacijos Žemėje nebuvo nė kvapo. O ir planetą kaustė paskutinysis ledynmetis.

Sekmadienio naktį Didžiasalyje, Ignalinos rajone Vidmantas Panavas užfiksavo nuostabų vaizdą – dangus buvo tiesiog apsipylęs žvaigždėmis. Vyrui pasisekė išlaukti giedros nakties ir stebint meteorų lietų užfiksuoti šį reginį. Šiuo metu vyksta meteorų perseidų lietus, todėl dangaus stebėjimo entuziastams šis laikas itin palankus ir turintys gerą techniką gali užfiksuoti įspūdingus vaizdus. Tačiau ir kitiems verta pakelti akis į dangų.

Kodėl civilizacija yra tokia, kokia yra? Kas paskatino žmones kurti bendruomenes? Ar galėjo būti kitaip? Filosofiniai atsakymai į šiuos klausimus gali būti mums nepasiekiami, tačiau moksliškai kalbant, kaip teigiama žurnale „Earth-Science Reviews“ paskelbtame naujame dokumente, atsakymas galimai yra „didžiulė kometa“. Maždaug prieš 14 500 metų Žemė pradėjo kaisti.

Du nauji tyrimai pateikė neįtikėtinų įžvalgų apie tarpžvaigždinę kometą „2I/Borisov“, kuri buvo pastebėta 2019 m. rugpjūčio mėn. Dėl jos sudėties analizės, astronomai mano, kad jos įsiveržimas į Saulės sistemą buvo pirmas kartas, kai ji kada nors praskrido taip arti žvaigždės, o jos gimtojoje planetų sistemoje tikriausiai yra dujų milžinės planetos. Tikrai nuostabu, kad tiek daug galima išmokti remiantis kometos sudėtimi.

Pati ryškiausia per pastaruosius 7 metus kometa C/2020 F3 NEOWISE pateisino astronomų mėgėjų viltis. Liepos 23-ąją ji praskries arčiausiai mūsų, tačiau jau dabar naktimis galima ją stebėti ir plika akimi. Kometą C/2020 F3 NEOWISE kovo 27-ąją aptiko kosminis infraraudonųjų spindullių teleskopas WISE. Skirtingai nuo daugelio kitų kometų, skriedama netoli Saulės ji nesubyrėjo. Arčiausią savo tašką iki Žemės ji pasieks liepos 23-ąją – tuo metu atstumas nuo mūsų planetos sudarys 103,5 mln.

Lietuvius visą liepą džiugina neįprastas, tik kelis kartus per šimtmetį matomas spektaklis danguje. Ryškia uodega pasipuošusios kometos nuotraukomis socialiniuose tinkluose dalijasi ir profesionalai, ir mėgėjai, yra ir tokių, kuriems ją pavyko užfiksuoti su mobiliuoju telefonu. Etnokosmologijos ekspertas neslepia – tikimybės, kad kometa gali atsitrenkti į žemę, tikrai yra. Ir jei taip nutiktų dabar, civilizacijai akimirksniu ateitų pabaiga.  „Ta prasme, aš atvažiavau.

JAV kosminė agentūra NASA užfiksavo prie Žemės artėjantį Cheopso piramidės dydžio asteroidą, vėliau šį mėnesį praskriesiantį labai arti mūsų planetos, pirmadienį pranešė Didžiosios Britanijos žiniasklaida. NASA duomenimis, 45 tūkst. km per valandą greičiu lekiantis asteroidas 2019 OU1, kurio plotis – iki 160 metrų, arčiausiai Žemės praskries rugpjūčio 28 dieną, rašo dienraščio „Daily Express“ tinklalapis.

„Cosmos“ – tai naujoji papuošalų kūrėjų kolekcija iš natūralaus Baltijos gintaro. Dizainerių įkvėpimu išskirtinių aksesuarų kūrime tapo dangaus kūnai ir savitą stilių turinčios asmenybės. Viena jų – žinoma moteris, modelis, vizažistė Deimantė Kazėnaitė. Pasak „Ambersmile charms“ prekinio ženklo kūrėjos Julijos Paulauskienės, kolekcijos papuošalai sukurti atspindėti ir identifikuoti žmogaus asmenybę.

Raketa „Sojuz“ su veterane amerikiete astronaute, kosmoso naujoku prancūzu ir rusų kosmonautu penktadienį išskrido į Tarptautinę kosminę stotį (TKS). NASA astronautė Peggy Whitson, rusas Olegas Novickis ir prancūzas Thomas Pesquet iš Rusijos kosmodromo Kazachstane pakilo kaip planuota – penktadienį 2 val. 20 min. vietos (ketvirtadienį 22 val. 20 min. Lietuvos) laiku. Erdvėlaivis sėkmingai įskriejo į orbitą aštuoniomis minutėmis vėliau, o su TKS jis susijungs po dviejų dienų.