kraujotaka

Pastaruoju metu vis dažniau girdime, kad magnetinės audros gali paveikti žmonių sveikatą ir būseną. Daugelis skundžiasi tapę jautresniais, greičiau susierzina dėl menkniekių. Ar magnetinės audros iš tiesų veikia žmonių sveikatą? Apie tai „Sveikatos DNR“ kalbamės su šeimos gydytoju Irmantu Aleksa. Poveikis juntamas Pasak mediko, magnetinės audros – tai saulės magnetinio lauko aktyvumo padidėjimas.

140 tūkstančių Lietuvos gyventojų serga cukriniu diabetu ir šis skaičius, pasak medikų, didėja ir didės. Pasak gydytojų, jei situacija nesikeis – 2030-aisias cukralige sirgs maždaug kas dešimtas tautietis. Žmonės šią ligą, anot ekspertų, nuvertina – per vėlai kreipiasi į medikus, o to pasekmės itin skaudžios – sergant cukralige, sutrinka kraujotaka ir tada belieka tik kojų ar jų pirštų amputacija.

Nors koronavirusas pirma užpuola plaučius, jis gali patekti ir į širdį, inkstus, kepenis, smegenis ir net žarnyną. Kai kurie tyrimai parodė, kad Covid-19 yra labiau kraujotakos, o ne kvėpavimo takų liga. Tai reiškia, kad ji gali keliauti kraujagyslėmis. Tai gali paaiškinti tokias viruso komplikacijas kaip širdies pažeidimus bei insultą. Mokslininkai turi kelias teorijas, kodėl kai kurių koronavirusu sergančių pacientų būklė taip sparčiai suprastėja.

Lietuvoje nuolat daugėja sergančiųjų kraujotakos sistemos ligomis. Lietuvos higienos instituto duomenimis, prieš dvidešimtmetį, 2001 m., užregistruota apie 703 tūkst. susirgimų šiomis ligomis, 2020 m. – jau daugiau kaip 1,16 mln. susirgimų. Nors diagnostikos ir gydymo metodai mūsų šalyje prilygsta geriausioms pasaulio praktikoms, gydytojai teigia, kad širdies ir kraujagyslių ligas sukeliantys rizikos veiksniai kontroliuojami dar nepakankamai.

Lietuvoje pernai mirė 43 tūkst. 547 žmonės, tai – beveik 5266 žmonėmis daugiau nei 2019 metais, prie didesnio mirčių skaičiaus prisidėjo ir COVID-19 pandemija, trečiadienį pranešė Higienos institutas.

Po labai menkos mopedo avarijos vyras patyrė devynių dienų erekciją. Tyrime, paskelbtame žurnale „Case Reports in Urology“, gydytojai aprašė atvejį, kai 35 metų britas nukrito nuo mopedo ir susitrenkė savo tarpvietę (kūno dalį tarp lytinių organų ir išangės). Be išryškėjusių mėlynių, jokių reikšmingų sužalojimų jis nepatyrė. Tačiau jam prasidėjo erekcija, kuri truko tikrai ilgiau nei įprasta.

Nuo seno sklando mitas, kad išsiplėtusios venos tėra tik organizmo senėjimo pasekmė ir nieko čia tokio. Vis dėlto ši nuostata tikrai neteisinga pirmiausiai dėl to, kad lėtinis venų kraujotakos nepakankamumas išsivysto ne tik senyviems, bet ir gana jauniems žmonėms, o kartais net ir paaugliams ar trisdešimtmečio nesulaukusiems asmenims. Kitas svarbus aspektas – venų varikozė nėra tik estetinė problema, kaip daug kas klaidingai mano.

Dažnai ignoruojamas kojų sunkumas ir skausmas gali pranašauti rimtą ligą, o kartais baigtis net ir mirtimi. To priežastimi gali būti lėtinis venų nepakankamumas (LVN). LVN išsivysto dėl įvairių priežasčių, tačiau dažniausia priežastis yra venų varikozė – paviršinių venų išsiplėtimas. Išsiplėtus paviršinėms venoms, sutrinka kraujagyslių vožtuvų funkcija, kraujas nebegali normaliai grįžti į širdį – jis telkiasi kojose, kojos ima tinti. Vėliau gali atsirasti odos pakitimai, opos.

Nuo lėtinio venų nepakankamumo kenčia 64 proc. žmonių. Ši liga gali išsivystyti dėl daugybės įvairių priežasčių, tačiau medicinos mokslų daktarė, gydytoja angiochirurgė Birutė Vaišnytė teigia, jog dažniausiai lėtinis veninis nepakankamumas išsivysto dėl venų varikozės. Apie lėtinio venų nepakankamumo simptomus, šios ligos komplikacijas, kurios gali baigtis net mirtimi, išsamiau bus kalbama rugsėjo 6-ąją 9 valandą ryte TV3 eteryje startuosiančioje naujoje laidoje „Sveikata.