kredito istorija

Kada imame vartojimo paskolą? Dažniausiai tai būna situacijos, kuomet skubiai prireikia pinigų. Netikėtai sugedo automobilis, reikia naujos buitinės technikos, o galbūt skauda dantį ir reikia kuo skubiau apsilankyti pas odontologą? Tokiomis akimirkomis kreditai tikrai gelbsti, tačiau atsitinka situacijų, kad imant paskolą iki galo neįvertiname savo galimybių ją grąžinti. Tuomet susiduriame su įmokų vėlavimais arba net įsiskolinimu, o tai tiesiogiai atsispindi mūsų kredito istorijoje.

Kredito istorija – tai žmogaus finansinių įsipareigojimų vykdymo metraštis, kuriuo vadovaudamiesi bankai, lizingo bendrovės ar kitos institucijos kiekvieną žmogų priskiria prie labiau ar mažiau patikimų klientų. Ir, atitinkamai, sutinka skolinti arba ne, dalijamasi „Creditinfo“ pranešime. Kiekvienas žmogus pirmiausia gauna gimimo liudijimą, o vėliau gyvenime įvairių dokumentų tik daugėja.

Asmens kredito istorija – lyg finansinis gyvenimo aprašymas, nuo kurio nemaža dalimi priklausys galimybės skolintis iš finansinių įstaigų. Nedidelis slystelėjimas vykdant savo finansinius įsipareigojimus – ir asmens kredito istorijoje atsiras juoda dėmė, kuri gali pakišti koją ateityje siekiant gauti būsto ar vartojimo paskolą, o galbūt paprasčiausiai norint išsimokėtinai įsigyti telefoną, rašoma pranešime spaudai.

Kiekvienas turintis finansinių įsipareigojimų ir svarstantis apie būsto ar vartojamąją paskolą, automobilio lizingą ar kitas skolinimosi priemones jau žino, kad finansinės įstaigos vertins ne tik asmens gaunamas pajamas, bet ir kredito istorija. TV3 laidoje „Mano pinigai“ kreditingumo vertinimą ir atsakingą skolinimasį prižiūrinčios „Creditinfo Lietuva“ teisininkas Anatolijus Kisielis patars, kaip žmonėms gauti norimą paskolą ir nenusivilti nuvykus į banką ar kitą kredito įstaigą.

Daugiau nei 100 tūkst. įmonių ir visi Lietuvos gyventojai ketvirtadienį gali nemokamai įsitikinti, ar jie neturi negrąžintų skolų. Kreditų biuras „Creditinfo“, renkantis informaciją apie bendrovių ir gyventojų įsiskolinimus, vienai dienai nemokamai pateikė jų kredito ataskaitas. „Iniciatyvos tikslas yra sudaryti sąlygas kiekvienai įmonei Lietuvoje bent kartą per metus pažvelgti į save kreditorių ar verslo partnerių akimis.

Įmonės už paskolas ir prekinius kreditus, kai apmokėjimas už paslaugas atliekamas po jų suteikimo ar pristatymo, šiuo metu vėluoja apmokėti 1,121 mlrd. Eur. Tai yra 17% mažiau nei metų pradžioje, rodo kredito biuro „Creditinfo“ duomenys. Vėlavimas atsiskaityti blogina kredito istoriją, todėl ribotomis tampa įmonių galimybės gauti finansavimą kredito įstaigoje ar mokėjimo atidėjimą iš verslo partnerio.

Išvykti iš Lietuvos susiruošiusiam žmogui ir taip kyla nemažai rūpesčių. Neaiškumų atsiranda daugiau, kai svetimoje šalyje prireikia finansinių paslaugų, pavyzdžiui, būsto paskolos.

Biuro „Creditinfo“ duomenimis, maždaug 10 proc. Lietuvos gyventojų turi pradelstų skolų už finansines, telekomunikacijų bei kitas paslaugas ir prekes. Vienam įsiskolinusiam tenka vidutiniškai po 13 tūkst. litų skolų. Beveik 1,5 proc. Lietuvos gyventojų turi nedidelių, neviršijančių 100 litų skolų, kurios greičiausiai atsirado dėl užmaršumo. Ekspertai primena, kad pradelstos skolos gali apriboti galimybes gauti paslaugų ar prekių, kurių įsigijimas priklauso ir nuo kredito istorijos.

Jovita Sukackaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Ar galite gauti paskolą, prieš ją suteikiant ateityje bus galima patikrinti ne tik pagal kredito istoriją. Sukurta platforma, kuri matuoja socialinių tinklų įtaką gyventojų mokumui. Lietuvoje tai kol kas žaidimas, bet, pvz., Amerikoje, tai jau veikia praktiškai. Anksčiau ar išduoti paskolą, ar ne, bankininkai spręsdavo patikrinę jūsų kredito istoriją, Amerikoje jau matuojamas ir socialinių tinklų reitingas.