lrt klasikos

Agnė Kairiūnaitė, LRT Klasikos laida „Manasis aš“, LRT.lt Muzika ir menas šiais laikais yra nureikšmintas ir praradęs savo pirminį sakralumą. Tuo įsitikinusi Kauno technologijos universiteto filosofė Milda Pauliukaitė. Ji mano, kad šiais laikais dažnas į koncertą eina ne patirti muzikos, o atsipalaiduoti. Filosofės nuomone, norėdami tikrai išgirsti muziką, turime jos klausytis. „Tą, kam atsiveriu, ir gaunu.

 Vida Šatkauskienė, LRT Klasikos laida „Ryto rasa krito“, LRT.lt Visais laikais moterys, norėdamos būti gražios, pagudraudavo, tad plaukams Lietuvos kaime ir anksčiau būdavo skiriama daug dėmesio, sako menotyros mokslų daktarė Teresė Jurkuvienė. „Jie buvo plaunami ir skalaujami įvairiausiomis žolelėmis, kad būtų kuo vešlesni. Jei vis tiek buvo silpni, buvo visokiausių gudrybių, kaip išpūsti kasas. Pavyzdžiui, prisipinti į plaukus vilnonių siūlų, kaspinų“, – pasakoja menotyrininkė.

 Vida Šatkauskienė, LRT Klasikos laida „Ryto rasa krito“, LRT.lt XIX a. lietuvės moterys segėjo mažiausiai du sijonus – viršutinį, patį geriausią, einant keliu derėjo pasikaišyti, todėl po juo turėjo būti antras toks, apie tautinį kostiumą pasakoja menotyros mokslų daktarė Teresė Jurkuvienė. „O kai sutrumpėjo marškiniai, prireikė dar vieno. [...] Bet tuo nebuvo apsiribojama. Žemaitijoje, kur sijono platumo reikalas buvo labai svarbus, buvo nešiojami ir penki, ir septyni apatiniai sijonai.

Violeta Melnikienė, LRT Klasikos laida „Kasdienybės kultūra“, LRT.lt Veliuona – vėlių deivė, o velnias – mūsų jėgos, neišsipildžiusių lūkesčių kamuolys, kurį suvaldyti ir priversti tarnauti mokomės iš pasakų, sako etnologė Eglė Plioplienė. „Lietuviai puikiai žinojo, ką daryti: kai ateidavo į kapelius, pamaitindavo vėleles, patys valgydami ir šlakelį midaus nuliedami.

Austėja Kuskienė, LRT Klasikos laida „Ryto allegro“, LRT.lt Klaidinga manyti, kad geras mokytojo atlyginimas atkurtų šios profesijos prestižą, mano Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento vadovas Aidas Aldakauskas. Jo nuomone, kartais šios profesijos prestižą sumenkina patys mokytojai, korepetitoriais dirbdami su savo mokomais vaikais. Nors tokių mokytojų nėra daug, šaukštas deguto sugadina visą statinę medaus, sako ŠMM atstovas.

 Violeta Melnikienė, LRT Klasikos laida „Kasdienybės kultūra“, LRT.lt Keliaujant privalu laikytis atsakingo keliavimo principo, nes mes svečioje šalyje visada paliekame kultūrinį, ekonominį ir fizinį pėdsaką, kalba Vilniaus universiteto Orientalistikos centro dėstytoja Ieva Rutė. „Čilė griežtai laikosi karantino, nes, kai Europoje siautusi vynuogių erkutė išnaikino kai kurias vynmedžių rūšis, Čilė stengėsi jas išsaugoti.

 Violeta Melnikienė, LRT Klasikos laida „Kasdienybės kultūra“, LRT.lt   Nereikia stebėtis, kad anksčiau pomidorai buvo skanesni ir braškės labiau kvepėjo, sako knygos „Gamtinė žemdirbystė“ autorius Saulius Jasionis. „Tai ne sukurtos ar atvežtos veislės, bet ilgai Lietuvoje augintos, prisitaikiusios prie mūsų sąlygų. Kuo veislė artimesnė laukiniam protėviui, kuo mažiau „ragavusi“ žmogaus rankų, tuo kvapesnė, skanesnė. O kai išvedame veislę dėl spalvos, transportabilumo ir pan.

 Agnė Kairiūnaitė, LRT Klasikos laida „Manasis aš“, LRT.lt Rašymas turi gydomąją galią, padeda spręsti įvairias problemas ir yra kaip smegenų mankšta, todėl galima rašyti bet ką, sako psichologas psichoterapeutas Julius Kvedarauskas. „Jei yra sunkumų, [...] gerai parašyti instrukciją. Pavyzdžiui, kad veiktų siurblys, instrukcija vadovaujamės papunkčiui. Todėl ir sutuoktiniui rašykite „jei nori, kad aš tau „veikčiau“ (pvz.

 Violeta Melnikienė, LRT Klasikos laida „Kasdienybės kultūra“, LRT.lt „Man visada buvo įdomu, kodėl, kai esame jauni, paaugliai, žaidžiame su mėlynais lūpdažiais, geltonais ar žaliais plaukais, violetinėmis kelnėmis, raudonais kutais – mums patinka save išreikšti drabužiais. Bet su pirmu darbu, su rimtesne profesija tas žaidimas ima blėsti“, – sako režisierė Lina Plioplytė.