lyčių lygybė

Kovas ypatingas viso pasaulio moterims, nes būtent šį mėnesį švenčiamas jų indėlis į istoriją, kultūrą ir visuomenę. Aukščiausio lygmens vadoves ir vadovus bei įvairių sričių ekspertes ir ekspertus vienijanti asociacija „Lyderė“ šia proga jau antrus metus iš eilės rengia apdovanojimus, kurių metu bus pagerbti asmenys, reikšmingai prisidėję prie visuomenės be stereotipų kūrimo. Renginio transliaciją stebėkite straipsnio pradžioje.

Nors tradiciškai autosportas yra laikomas „vyrišku“ sportu, jo duris atveria ir prie vairo sėda vis daugiau moterų lenktynininkių. Tiesa, lenktynininkėms kyla nemažai iššūkių, kurie kyla dėl jų lyties. Su kokiais sunkumais teko susidurti, dalinasi daugkartinė Lietuvos ir Baltijos šalių žiedinių lenktynių čempionė bei prizininkė Ernesta Globytė ir pirmoji Dakaro ralio lenktynininkė lietuvė Emilija Gelažninkienė.

 Dauguma gyventojų mano, kad lyčių lygybė informacinių technologijų (IT) srityje bus pasiekta per dešimt metų ar greičiau, rodo „Adform“ užsakymu bendrovės „Vilmorus“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Jos duomenimis, 30,7 proc. apklaustųjų mano, kad lyčių lygybę tarp darbuotojų IT srityje pasiekti užtruks 5-10 metų. Beveik tiek pat (28,7 proc.) respondentų mano, kad lyčių lygybė bus pasiekta per penkerius metus. Tuo metu 16,2 proc.

Lietuva padarė pažangą siekiant lyčių lygybės, tačiau vis dar atsilieka nuo Europos Sąjungos (ES) vidurkio, rodo Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) paskelbtas tyrimas. Lyčių lygybės indekse Lietuva iš 20-osios pakilo į 17-ąją vietą, surinkusi 64,1 tašką iš šimto. Vis dėlto šis įvertinimas tebėra 6,1 taško mažiau nei ES vidurkis. EIGE duomenimis, nuo 2010-ųjų Lietuvos įvertinimas paaugo 9,2 taško. 3,5 taško augimas nuo 2020-ųjų yra penktas didžiausias tarp šalių narių.

Smurtas prieš moteris kasmet Europos Sąjungai (ES) kainuoja 366 milijardus eurų, sako Europos lyčių lygybės instituto direktorė Carlien Scheele. „Mes esame paskaičiavę, kad smurtas prieš moteris Europos Sąjungai kainuoja 366 milijardus eurų kasmet. Ir iš tiesų man kyla klausimas, ar politikai mato tuos skaičius ir žino juos“, – per spaudos konferenciją penktadienį Seime sakė C. Scheele.

Jungtinių Tautų Ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių komitetas kovo pradžioje užbaigė 73-ąją sesiją. Joje buvo apžvelgta ir Lietuvos situacija. Tai – trečias kartas, kai šiame komitete vertinama Lietuva. Komitetas paskelbė baigiamąsias pastabas apie ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių užtikrinimą šalyje.

Lyčių lygybės situacija Lietuvoje rodo geras tendencijas, bet kol kas nėra garantijų dėl jos progreso ateityje, sako teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska. „Pagrindinis dalykas, jeigu mes žiūrėtume į tendencijas, tai pats lygybės indeksas, jis nėra blogas, bet jis yra įstrigęs ir nejudantis“, – BNS kalbėjo ministrė.

50-tyje iš 60-ties savivaldybių vyrų ir moterų padėtis ekonominiais, socialiniais, švietimo ir kitais aspektais skiriasi per 20 proc., o atskirose srityse – 50 procentų, rodo trečiadienį Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos parengtas lyčių lygybės žemėlapis.

Šešerius metus mažėjęs skirtumas tarp moterų ir vyrų darbo pajamų pernai padidėjo beveik dviem procentiniais punktais – vyrai vidutiniškai uždirbo 13,6 proc. daugiau nei moterys, pranešė „Sodra“. 2022 metų lapkritį visą mėnesį dirbusių moterų pajamos vidutiniškai siekė 1697 eurus (neatskaičius mokesčių), o vyrų pajamos buvo 1927 eurų.