miestas

Neretai jaunimas iš kaimo bėga ir svajoja apie gyvenimą mieste, o štai dzūkaitė Evelina Bračiulytė priešingai – sugrįžo ten, kur praleido gražiausias vaikystės dienas – į Onciškių kaimą Lazdijų rajone. Ir apsigyveno ji pas širdžiai labai brangų žmogų – savo senelį. Dabar namuose – daugiau pokalbių, juoko, rūpesčio bei netikėtų ir labai žaismingų kompanionų – taip vadinamųjų žoliagalvių (Oliziukų), kuriuos Evelina kuria savomis rankomis.

Miesto šurmulys, daugybė žmonių, koncertai bei įvairūs renginiai – tai tikrai skamba smagiai, tačiau net didžiausi vakarėlių lūtai bei ekstravertai žmonės nuo viso šio šurmulio vieną dieną gali pavargti. Būtent toks likimas buvo Adelės ir Pauliaus Dranseikų. Prieš porą metų porelė nusipirko seną, 1940 metų sodybą Vilniaus rajone ir ją savomis rankomis pradėjo naujinti bei iškeitė triukšmingą miesto gyvenimą į ramią kasdienybę paukščiukų ir upės apsuptyje.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per pirmąsias tris šių metų savaites šalyje kilo per 600 gaisrų, juose žuvo 10 žmonių, o 25 gyventojai patyrė traumų. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2023 m. sausio mėnesį, kai kilo 452 gaisrai ir žuvo 6 žmonės, šiemet gaisrų ir juose žuvusių žmonių 40 proc. daugiau.

Nuo sausio 1 d. įsigalioja patikslintos Trakų rajono, Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybių teritorijų ribos. Kartu su šiais pokyčiais tvarkomas ir Adresų registras, kuriame dar likusios neišregistruotos kaimiškos vietovės, nors šios teritorijos jau ne vieną dešimtmetį priklauso Vilniaus miestui.

Seimui dar kartą siūloma gyventojams atidėti terminą, iki kurio jie gali prašyti miško už neatgautą žemę mieste.   Pakeisti valią dėl negrąžintos žemės mieste pasirenkant miško paskirties žemės sklypą siūloma iki 2024-ųjų gegužės.  Seimo Aplinkos apsaugos komitetas ketvirtadienį pritarė tokiam parlamentarų Ritos Tamašunienės ir Česlavo Olševskio parengtam Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pakeitimui.

Lietuvoje vis labiau populiarėja įvairiose miestų vietose įrengtos nemokamos geriamojo vandens gertuvės. Kaunas suskaičiavo, kad gelbėdamiesi nuo kaitros šiemet gyventojai ir svečiai iš jų išgėrė daugiau kaip 100 tūkst. litrų vandens, tad jų tinklą ketina plėsti. Kaunietis Sergejus su savo dvejų metų vokiečių dogu Ezra dažniausiai vaikštinėja prie Kauno pilies. Ir, tikina, visada stabteli prie gertuvių – troškulį čia malšina ir pats, ir jo keturkojis draugas.

Niūrios prognozės Lietuvos kaimams – jie sparčiai nyksta. Virš 4 tūkstančių šalies kaimų jau neturi gyventojų, o jų vardas telikęs žemėlapiuose.  Kadaise Pagilupio kaime stūksojo daug sodybų, o dabar belikusios vos dvi – vienoje gyventojas Vytautas Žilys su žmona, kitoje kaimynė. „Galėčiau parduoti ir nusipirkti, bet aš mieste nelabai noriu. Man neišeina mieste gyventi“, – sako Pagilupio gyventojas V. Žilys. Kaimai tuštėja ir nyksta.

Dėl Kauno paraiškos įtraukti miesto modernizmo architektūrą į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą bus sprendžiama rugsėjį Rijade, Saudo Arabijoje, penktadienį BNS sakė kultūros ministras Simonas Kairys. Anot jo, šis sprendimas nebus lengvas, nes paraiška susijusi ne tik su architektūra, bet turi ir politinį kontekstą. Šiuo metu Kauno paraiškos rengėjai nagrinėja gautas ICOMOS (Tarptautinė paminklų ir vietovių taryba) ekspertų išvadas bei pastabas.

Geriausias gyvenimo sąlygų rodiklis 2021 metais Lietuvoje buvo Vilniaus mieste, Kaune ir jo rajone. Beveik per dešimtmetį – nuo 2013 metų rodiklis gerėjo visose savivaldybėse, tačiau labiausiai – kaimiškose, skelbia Finansų ministerija.