mindaugas maciulevičius

Kas mėnesį žlungant dešimtims Lietuvos pieno ūkių, iš Briuselio ūkininkai parvežė Europos komisaro pažadą padėti. Tiesa, kol kas neaišku kiek, kokios paramos ir kada galės sulaukti vos išgyvenantys ūkininkai. Jie žeria priekaištus ir žemės ūkio ministrui Navickui: esą bus sarmata, jeigu Europa padės Lietuvos ūkininkams greičiau negu šalies vyriausybė. Ūkininkės Kasios iš Širvintų sūrį pjausto pats žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Beveik du mėnesius protestuojantys dėl nuostolingų pieno supirkimo kainų ūkininkai prie Vyriausybės atsivežė tikrą karvę. Pastaroji po Vyriausybės langais ėmė bliauti, bet premjerės Ingridos Šimonytės neprišaukė, atkreipė tik krašto apsaugos ministro dėmesį. Pastarasis sako niekuo negalįs padėti ūkininkams, o žemės ūkio ministras jau žada padalinti kompensacijoms 8 milijonus eurų.

Ūkininkų pievos skendi vandenyje, tad beveik mėnesiu vėluoja šienapjūtė. O norint nupjauti peraugusią žolę – dirvoje klimpsta technika. Ūkininkai negali paruošti kokybiškų pašarų galvijams, tad juos teks pirkti ir pieno savikaina kils. Ar dėl to gali brangti pienas vartotojams? Ūkininkai sako, kad čia viskas priklausys nuo perdirbėjų ir prekybininkų.

Raugintos slyvos, topinambų kava, aliejinių moliūgų sėklos, kukurūzai su burnočiu ar burokėliais, kriaušių traškučiai, miško bruknių pasta, varnalėšų kava, sūriai su anatu, juodgrūdės sėklomis, ožrage ar pelenais – tai tik dalis žinomus žmones stebinusių Lietuvos ūkininkų produktų. Šiuos ir daugybę kitų gardėsių jie galėjo paskanauti atėję į trečiosios mūsų šalyje krautuvėlės po stogu „Kraitė“ atidarymą, rašoma pranešime spaudai.  „Tos raugintos slyvos – kažkas nepaprasto.

Lietuvos gamintojai teigia susiduriantys su daugybe iššūkių, vienas pagrindinių – gyventojų skaičiaus mažėjimas. Šis bei kiti iššūkiai ir lemia, kad reikia keistis ir prisitaikyti prie besikeičiančių vartotojų norų, nors tai ir lemtų didesnes kainas. Emigracija, senėjanti visuomenė yra tos demografinės problemos, kurios daro įtaką ir gamintojams, ir prekybininkams. O be to, gamintojai pastebi, kad lietuviai vis labiau dairosi kokybiškų produktų.

Mindaugas Maciulevičius, Europos ekonominių ir socialinių reikalų komiteto narys Lietuvoje verda aistros dėl žemės referendumo. Visi kas netingi spekuliuoja galimos Briuselio reakcijos į mūsų žmonių iniciatyvą tema. Neseniai kaip tik dalyvavau viename posėdyje Briuselyje, Europos parlamente, kur buvo kalbama ta pačia žemės tema. Didžiausios Europos Parlamento frakcijos EPP (Europos liaudies partijos) ir Europos Ekonominių ir socialinių reikalų komitetas organizavo jaunųjų ūkininkų kongresą.

Šiemetinį medų išsukę bitininkai džiaugiasi, kad jo šiemet dvigubai daugiau nei pernai. O pirkėjai turėtų džiaugtis mažesnėmis medaus kainomis. Kaišiadorių rajono bitininkas laimingas – medaus šiemet, palyginti su pernai, prisuko dvigubai daugiau. Tačiau toks derlius buvęs ne visuose Lietuvos regionuose. „Šiemet labai permaininga, net jei atstumas 15–20 kilometrų, turi keletą skyrių ir tuose skyriuose skirtinga produkcija.

Prekybininkai ir gamintojai per didžiąsias metų šventes stengiasi kuo daugiau uždirbti, todėl daugybės produktų, ypač maisto, kainas gerokai išpučia. Daugelis gamintojų ramina, kad prieš šventes maistas nebrangs, o kai kurie žada ir nuolaidas. Vartotojų nepaguodžia tik žuvų perdirbėjai – žuvies produktų kainos metams baigiantis įsibėgėjo. Žuvies kainos – vis aukštyn Žuvų perdirbėjai tvirtina, kad dėl senkančių išteklių ir mažėjančių kvotų šiemet nuo 30 iki 70 proc. pabrango jūrinės žuvys.

Premjerui Andriui Kubiliui skėsčiojant rankomis, kad maisto kainoms augti nemato objektyvių priežasčių, grupė Seimo narių inicijavo Kainų įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūloma nustatyti maisto produktų antkainius. Projekte numatyta, kad maisto produktais vidaus rinkoje prekiaujančios įmonės negali imti jokio kito mokesčio, išskyrus prekybos antkainį. O šis didmeninėje prekyboje negali būti didesnis nei 20 proc., mažmeninėje – nei 25 proc. iš gamintojo įsigyto produkto kainos.