minimalus atlyginimas

Europos Sąjunga siekia suvienodinti „minimalios mėnesinės algos“ (MMA) sąvoką ir nustatyti tarptautinį minimalaus užmokesčio lygį. Pavyzdžiui, 60 proc. bruto vidutinio darbo užmokesčio medianos. Naujojoje direktyvoje taip pat raginama reguliariai peržiūrėti šalių darbo užmokesčio lygį, kad gyventojai galėtų pasitikrinti, kaip jiems sekasi. Šie metai pažymi stiprų žingsnį į priekį šia linkme – 2024 m. lapkritį įsigalioja nauja ES minimalaus atlygio direktyva.

Minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) iki mokesčių Lenkijoje nuo sausio mėnesio pakilo iki 4242 zlotų (917 eurų). Minimalus valandos darbo atlygis padidėjo iki 27,7 zloto (6 eurų). Į rankas gaus beveik 700 eurų Nuo sausio tik MMA uždirbantieji „į rankas“ gaus 3222 zlotus (696 eurus) per mėnesį.

Daugelis gyventojų seniai pastebėjo, kad Lietuvoje kainos beveik tokios pačios, kaip kitose Europos šalyse, o kartais ir didesnės. Tačiau minimali alga mūsų šalyje yra gerokai mažesnė. Vokietijoje minimali alga nuo 2024 m. pradžios bus kone tris kartus kartus didesnė, nei Lietuvoje. Pagal šį rodiklį mus lenks ir Lenkija su Estija, jeigu tik algos popieriuje būtų skaičiuojamos vienodai.

Paskolų palūkanos drastiškai auga, pramonės gamyba traukiasi, o darbuotojai masiškai ieško, kur galėtų uždirbti daugiau. Į Lietuvą atsėlinant sunkmečiui, profsąjungos teigia, kad suderėto kitais metais 700 eurų minimalaus atlygio gali būti per mažai. Reklamos gamyba Šiauliuose besiverčianti bendrovė „Pramuštgalvis“ užsakymų turi, tačiau šie metai esą neramūs. Europoje prasidėjus ekonominiam sąstingiui jau vasarą sumažėjo užsakymų, nerimą kelia ir drastiškai išaugusios paskolų palūkanos.

Vyriausybė didina minimalią algą 44-iais eurais, ji sieks 677 eurus į rankas. O Trišalė taryba siūlo pridėti dar 30 eurų. Darbdaviai tvirtina, kad Vyriausybė juos apgavo, mat juos užgultų dviguba našta – jie ne tik keltų darbuotojams algas, bet ir turėtų pagal mokesčių reformą mokėti didesnius pajamų ir kapitalo mokesčius.

Lenkijos vyriausybė pasiūlė minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) nuo kitų metų sausio didinti iki 4242 zlotų (906 eurų), o nuo 2024-ųjų liepos – iki 4300 zlotų (960 eurų). Minimalus valandos darbo atlygis augtų atitinkamai iki 27,7 zloto (6,2 euro) ir iki 28,1 zloto (6,3 euro). Apie tai pranešę vyriausybės atstovai pažymėjo, jog dėl siūlomų dydžių dar bus konsultuojamasi su vadinamaisiais socialiniais partneriais Socialinio dialogo taryboje.

Lietuvos ekonomika per pirmąjį ketvirtį susitraukė 3 proc., o tai yra didžiausias nuosmukis per 20 metų. Tai lėmė iššūkiai, kuriuos patyrė pagrindiniu ekonomikos varikliu buvęs pramonės sektorius, teigia ekonomistai. Jų vertinimu, pirmąjį ketvirtį Lietuvos ekonomika patyrė techninę recesiją, tačiau situacijai prastėti neleis vidaus vartojimas, kurį skatins mažėjanti infliacija ir gerėjantys vartotojų lūkesčiai.

Darbdaviai skundžiasi, kad net sunkmečiu jiems trūksta darbuotojų. Tačiau žmonės skaičiuoja, kad ne visada jiems apsimoka dirbti. Minimalus atlyginimas ir nedarbo išmoka beveik tokia pati. Todėl dalis gyventojų atsisako dirbti už minimumą. Kiti sutinka, tačiau ilgai tokiame darbe neužsibūna, ieško geresnio, labiau apmokamo. Užimtumo tarnyba pastebėjo, kad kiekvieną rudenį darbuotojai tampa aktyvesni, dažniau keičia darbus.

Minimalaus atlyginimo kėlimas – dar viena didesnė kaštų eilutė, tvirtina darbdaviai. Anot jų, infliacija, energetikos krizė veda verslus link bankroto. Tad vietoje didesnių atlyginimų, darbuotojams gali tekti ieškoti naujo darbo. Tačiau darbuotojų atstovai sako, kad už dabartinį minimumą išgyventi neįmanoma. Valstybinė darbo inspekcija paaiškino, kad minimalioji mėnesinė alga gali būti mokama tik tokiems darbuotojams, kurie dirba nekvalifikuotą darbą.