new scientist

Užmaršumas, pasirodo, gali būti visai ne atminties sutrikimų simptomas, o geros smegenų veiklos požymis. Tai, kad neatsimenate smulkių detalių, gali rodyti, jog jūsų smegenys geriau atskiria svarbus dalykus nuo nereikšmingų. Nors ši hipotezė anksčiau sukėlė nemažai ginčų, naujas tyrimas, atliktas Kanados Toronto universitete ir publikuotas žurnale „Neuron“, pagrindžia šį teiginį.

Žemė pasigavo naują „minipalydovą“, dydžiu sulig lengvuoju automobiliu, pranešė astronomai, pastebėję aplink mūsų planetą besisukantį objektą. Dangaus kūnas, kurio skersmuo apie 1,9-3,5 metro, naktį į vasario 15-ąja buvo pastebėtas NASA finansuojamo projekto „Catalina Sky Survey“ tyrėjų Kacpero Wierzchoso and Teddy Pruyne'as. „SVARBI ŽINIA.

New Scientist išsiaiškino, kad pranešimai apie Juodojoje jūroje kilusias palydovinės navigacijos problemas gali reikšti Rusijos atliekamus naujos GPS apgaulės sistemos bandymus. Tai gali būti pirmoji užuomina apie naują elektroninio karo formą, kurią gali vykdyti visi, nuo nedraugiškų šalių iki smulkių nusikaltėlių. Birželio 22 dieną JAV Laivybos administracija užregistravo, atrodytų, niekuo neypatingą pranešimą.

2014 metų spalis. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) įspėja, kad Afrikos vakaruose greitai gali rastis po daugiau, nei 10 000 naujų Ebolos atvejų kas savaitę. „Arba mes sustabdome Ebolą dabar – arba teks atsidurti visiškai beprecedentėje situacijoje, kuriai plano neturime,“ – skelbia JT reagavimo komandos vadovas. Nuotraukoms su gatvėse tysančiais lavonais skriejant po pasaulį, daug kas baiminasi Holivudinio masto pandemijos.

Per labai trumpą laiką labai daug supratome apie mūsų pasaulio veikimą. Bet kas nutiks, kai kosmosą suprasime visiškai? Tai užtruko 3,8 milijardų metų, bet galiausiai nusigavome čia. Didžiąją Žemės gyvybės istorijos dalį gyvenimas buvo gana nuobodus. Tada išsivystė žmonės ir reikalai tapo įdomesni. Viena iš išskirtinių mūsų rūšies savybių yra gebėjimas kurti ryšius. Nuo pat gimimo mes regime struktūras. Šviesūs ir tamsūs plotai virsta veidais, garsai – balsais.

Kalbant apie Tris Tarpeklius, sunku išvengti superlatyvų, bet ar ji teikia pažadėtą naudą? „New Scientist“ keliavo Jangze, siekdamas tai išsiaiškinti. Mūsų kinas gidas pamojuoja vėliavėle virš galvos ir sekame jį išpuoselėtais sodais, maloniai poniai grojant keturstyge pipa, kol pasiekiame apžvalgos tašką. Čia, stebint dunksančią Trijų Tarpeklių užtvanką, gidas tęsia stulbinamą pasakojimą. „Ši užtvanka yra didžiausia pasaulyje, jos statybai sunaudoti 27 milijonai kubinių metrų betono.

Amerikiečių inžinieriai sukūrė kontaktinius lęšius, kurie gali vizualinę informaciją išvesti tiesiai į akis. JAV kariškių finansuojamas projektas numato sukurti naujus įrenginius, kurie bus skirti lėktuvų pilotams. Apie tai praneša „New Scientist“. Michaelas McAlpine`as iš Prinstono universiteto ir jo vadovaujama komanda sukūrė 3D spausdintuvą, kuris atspausdina kontaktinius lęšius iš penkių sluoksnių. Vienas iš jų atspindi šviesą tiesiai į akių paviršių.

Tam, kad gyvose sistemose vyktų biocheminiai procesai, reikalinga energija. Paprastai ji gaunama katabolizmo metu, o tam naudojami tokios medžiagos kaip gliukozė. Pastarąją organizmas naudoja kaip maistą. Tačiau mokslininkai nustatė, jog gamtoje egzistuoja bakterijos, galinčios „virškinti“ grynąją energiją – šie organizmai tiesiogine to žodžio prasme minta elektronais.

Vokiečių mokslininkai, pasitelkę nanotechnologijas, sukūrė nanorobotą, galintį į reikiamas vietas žmogaus organizme pristatyti reikiamus vaistus ar ląsteles. Pasak „New Scientist“, Integruotų nanomokslų instituto (IIN) Drezdene mokslininkų grupė, vadovaujama Oliverio Schmidto, pagamino pirmąjį pasaulyje biorobotą, galintį pristatyti prie kiaušialąstės ją apvaisinti turinčius pavienius spermatozoidus. Tokie „spermos robotai“, pasak specialistų, gali padėti gydyti nevaisingumą.