nvi

Apie kai kuriuos sveikatos sutrikimus, pavyzdžiui, skausmą tuštinantis ar išmatose pastebimą kraują, nepatogu kalbėti net su gydytoju, tačiau pastebėjus šiuos simptomus svarbu kuo greičiau vykti išsitirti, nes jie gali išduoti vėžį. Apie storosios žarnos, dar vadinamą kolorektalinį, vėžį naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pasakojo Nacionalinio vėžio instituto onkologė chemoterapeutė Edita Baltruškevičienė.

Naujos kartos genetinis tyrimas padės tiksliau gydyti sėklidžių vėžį Sėklidžių vėžys išlieka labai aktuali tema, svarbi tai amžiaus grupei, kai tikrai dar negalvojama apie jokias ligas, juo labiau apie vėžį. Gera žinia, kad tai sėkmingai gydomas vėžys, jeigu diagnozuojame anksti. Vilnietis Mindaugas ilgai nedelsė ir kreipėsi į gydytoją urologą dėl nepraeinančio skausmo kirkšnyje.

Nacionalinis vėžio institutas (NVI), Odontologų rūmai ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) sutarė dėl bendradarbiavimo gydant vėžiu sergančius pacientus. Pasak specialistų, odontologams dažnai trūksta žinių, kaip gydyti onkologinius pacientus. „Onkologinių ligonių paruošimas odontologiniam gydymui skiriasi nuo sveikų žmonių gydymo, nes turi būti radikaliai eliminuojami visi infekcijos židiniai.

Mažesnė komplikacijų po operacijos rizika, greitesnis sveikimas, geresnė tolerancija medikamentiniam gydymui, kokybiškesnis gyvenimas sveikstant. Visa tai – priešoperacinės reabilitacijos privalumai. Nacionaliniame vėžio institute tokia reabilitacija pradėta taikyti skrandžio vėžiu sergantiems pacientams. Pirmasis priešoperacinę reabilitaciją išbandęs ponas Vitas sako, kad tai jam ne tik padeda greičiau sveikti, bet ir leidžia išvengti streso.

Nors Lietuvoje veikia keturios, nemokamos vėžio profilaktikos programos, gyventojai jomis tebesinaudoja vangiai. Štai prevenciškai išsitirti dėl storosios žarnos vėžio ateina mažiau, nei pusė šalies gyventojų, kuriems ši programa priklauso pagal amžių. Anot psichologų, prevenciškai tikrintis sveikatą neretą žmogų vis dar atgraso baimė sužinoti onkologinės ligos diagnozę ir klaidingi įsitikinimai.

Naujausios mokslininkų prognozės baugina – su vėžio diagnoze per savo gyvenimą susidurs kas antras žmogus. Tačiau stigmos visuomenėje vis dar ryškios – susirgus vėžiu nuo kai kurių nusisuka ne tik draugai, bet ir artimieji. Ne svetimi ir diskriminacijos darbovietėse atvejai, kai susirgęs darbuotojas tampa nebereikalingas. Lietuvoje kas dieną piktybinės ligos diagnozę išgirsta apie 50 Lietuvos gyventojų. Ši liga dažniau nustatoma vyrams, nei moterims.

Nacionalinis vėžio institutas (NVI) tapo trečiąja šalies gydymo įstaiga, kurioje atliekamos robotu asistuojamos operacijos. Pirmoji abdominalinė operacija atlikta storosios žarnos vėžiu sergančiai pacientei, kuriai piktybinis navikas buvo nustatytas dalyvaujant patikros programoje. Vilniuje, Santaros slėnyje nuo šiol susitelkusi stipriausia robotinės chirurgijos koncentracija Lietuvoje. NVI bus atliekamos robotu asistuojamos pilvo organų, urologinio, ginekologinio vėžio operacijos.

Gimdos kaklelio vėžys – antras dažniausias onkologinis susirgimas tarp jaunų moterų Lietuvoje. Nors mūsų šalyje jau du dešimtmečius veikia gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa, kasmet dėl šios ligos netenkame apie 200 moterų. O štai Suomijoje gimdos kaklelio vėžys jau įtrauktas į retų onkologinių ligų sąrašą.

Daugėjant susirgimų COVID-19 ir kitomis peršalimo ligomis vis daugiau gydymo įstaigų praneša apie ribojimus. Šįkart apie juos paskelbė Nacionalinis vėžio institutas. „Dėl nepalankios COVID-19 situacijos iki gruodžio 22 d. laikinai stabdomas pacientų lankymas Nacionalinio vėžio instituto Anesteziologijos, reanimacijos ir operacinės skyriuje. Dėkojame už supratingumą“, – nurodė įstaiga socialinio tinklo paskyroje.