pašvaistės

Jei spintoje dar kabo vasariški rūbai, pats metas su jais atsisveikinti – daugeliui per greitai atėjęs ruduo jau diktuoja savas taisykles, rašoma pranešime spaudai. Drabužių dizainerė, stilistė Ieva Daugirdaitė žada, kad šis sezonas pateiks naujų stiliaus vėjų, pradedant netikėtais spalvų deriniais ir baigiant pirkiniais, kuriuos įsigyti išdrįs ne kiekvienas.

Šis penktadienis – tryliktoji birželio diena ir taip pat pilnatis. Toks kalendorinis ir astronominis sutapimas paskutinį kartą pasitaikė 2000-ųjų spalį. Nors šie gamtos reiškiniai ir datos neturi jokių statistinių patvirtinimų apie jų menamą blogą įtaką, šiandien žemę pasieks kadreporos – itin galingų žybsnių į kosmosą išmestos plazmos debesys. Jie atitrūko nuo saulės paviršiaus prieš dvi dienas. Laimė, jie nepataikys tiesiai į žemę ir pasireikš nebent intensyvesnėmis šiaurės pašvaistėmis.

Penktadienį Saulėje įvykusi stipri magnetinė audra Žemės pusėn išmetė įelektrintų dalelių srautą, kuris savaitgalį pasiekė Žemės prieigas ir sukėlė itin ryškias pašvaistes, kurios buvo matomos ir kai kuriose Lietuvos vietose. Saulės vainiko masės išvarža įvyko penktadienį 6.54 val. GMT laiku, skelbia „Space.com“. Pasak Saulę stebinčių NASA mokslininkų, Žemės pusėn galėjo būti išsviesta milijardai tonų Saulės medžiagos.

NASA kosminė observatorija „Solar Dynamics Observatory“ (SDO) vakar Saulėje užfiksavo stiprų M klasės žybsnį. Pranešama, kad į kosminę erdvę jo išmestas plazmos debesis trečiadienį turėtų pasiekti Žemę. Skelbiama, kad šios magnetinės audros Saulėje epicentras buvo didelės Saulės dėmės AR1515 srityje. Kosminis aparatas SDO žybsnį Saulėje užfiksavo vakar 10.43 val. GMT laiku. Jo stiprumas buvo įvertintas M klasės 5.6 indeksu.

Mokslininkai pirmą kartą užfiksavo pašvaistes Urano atmosferoje. Jos pastebėtos naudojant kosminį teleskopą „Hubble“. Urano šviesų spektaklis susidėjo iš trumpalaikių, blyškių, švytinčių taškų, smarkiai besiskiriančių nuo spalvingų šviesų, dažnai stebimų Žemės ašigaliuose, praneša „Daily Mail“. Atlikę stebėjimus tyrėjai švytinčius taškus du kartus aptiko apšviestoje Urano pusėje, toje, kuri matoma pro „Hubble“ teleskopą.

Magnetinis reiškinys, Žemėje sukeliantis poliarines pašvaistes, didžiulius magnetinius burbulus sukuria ir aplink Venerą, neturinčią magnetinio lauko. Šis atradimas gali padėti paaiškinti paslaptingus šviesos žybsnius Veneroje, o taip pat, kaip funkcionuoja kometų uodegos, teigia tyrėjai. Šiaurės ir Pietų pašvaistes Žemėje sukelia magnetinės jėgos linijos, kurios lūžta ir jungiasi vienos su kitomis.

Po Saulėje įvykusios vainiko masės išvaržos į kosmosą Žemės kryptimi išmestas plazmos pliūpsnis laikinai gali sutrikdyti radijo ryšį ir gerokai sustiprinti poliarines pašvaistes, skelbia NASA. Pirmoji didelė Saulės vainiko masės išvarža užregistruota pirmadienį, kiek vėliau sekė ir antroji, praneša „Space.com“. Pasak mokslininkų, pirmasis Saulės plazmos dalelių srautas Žemės magnetinį lauką turėjo pasiekti trečiadienio naktį, maždaug 22.20 val.

Mokslininkų teigimu, po 2 metus trukusio minimalaus Saulės aktyvumo laikotarpio, kuris buvo rekordiškai žemas per šimtą metų, Saulė darosi vis aktyvesnė. Joje vėl pasirodančios dėmės ir stiprėjantis Saulės vėjas naujų jėgų teikia ir vienam gražiausių gamtos reiškinių – Žemės poliarinėms pašvaistėms.

Kosminis teleskopas „Hubble“ nufotografavo pašvaistes Saturno ašigalių srityse, pranešė NASA. Panaudojus šias nuotraukas, buvo sumontuotas trumpas vaizdo siužetas, kurį galima pamatyti „Space.com“ svetainėje. Astronomų teigimu, galimybė vienu metu stebėti abu Saturno ašigalius – labai reta: šios planetos žiedų šešėliai trukdo ją tyrinėti. Tačiau kartą per 15 metų įvyksta Saturno lygiadienis.