prekių kainos

Pastaraisiais mėnesiais, kone visi maisto prekių tinklai trimituoja apie akyse mažėjančias maisto produktų kainas ir taiko kitus pirkėjų viliojimo triukus, tačiau maisto vartotojai užsukę į prekybos tinklus vietoje žadėto pigumo mato tas pačias kainas.  Apie tai – šiandien TV3 laidoje „Dėmesio centre“.  „Varškė buvo euras, kai pakilo iki 1,30 tai taip ir liko. Nu, ne, nesijaučia“, – laidos žurnalistui teigė pirkėjas.

Gyventojai laukia išpardavimų ir akcijų, nes tikisi sutaupyti. Tačiau artėjant Juodojo penktadienio išpardavimams pirkėjai jau pastebėjo prekybininkų gudrybes. Prieš taikydama nuolaidas parduotuvė kainą padidino daugiau nei 30 proc. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) įspėja, kad tokios apgavystės prekybininkams gali brangiai kainuoti. Nesąžiningiems pardavėjams gali būti skiriama 5 tūkst. eurų bauda.

Nors prekių kainos krenta 5 mėnesius iš eilės, gyventojai – vis tiek nepatenkinti. Ir ne veltui - sumos vis dar yra 20 proc. didesnės nei pernai. Prekybininkai pastebi, kad pirkėjai vis dažniau renkasi pigesnius produktus, ne pirmo būtinumo prekes perka tik su nuolaida. Vis tik pirkėjai perka daugiau užkandžių, putojančio vyno ar nealkoholinio alaus.

Ar kada esate pagalvoję, kad sutaupyti galima ne tik kruopščiai planuojant savo pirkinius, bet ir juos perkant tam tikromis valandomis. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad „Iki“ parduotuvėse apsipirkinėjant rytinėmis bei vakarinėmis valandomis kasdien siūlomos ypatingos nuolaidos. Be to, visą sausio mėnesio perkant už daugiau nei 10 Eur sekančiam apsipirkimui taikoma 10 proc. nuolaida.

Jau 8 metus už prekes ir paslaugas Lietuvoje atsiskaitome eurais. Juos įsivedant pajuokiamos buvo prognozės, kad ilgainiui eurais viskas kainuos tiek, kiek kainavo litais – tai yra 3,4528 karto daugiau. Nors finansų specialistai ir patys prekybininkai tikino, kad kainos litais buvo verčiamos tuometiniu valiutų kursu į eurus, dabar pirkėjai randa įrodymus, kad kainos pasikeitė vienas prie vieno. Kiek prekė kainavo litais, dabar ji lygiai tiek pat kainuoja eurais.

Matydami didžiulius kainų skirtumus į Lenkiją patraukia būriai lietuvių, tad didžioji dalis automobilių lenkiškų prekybos centrų aikštelėse puikuojasi su lietuviškais numeriais. Kodėl tautiečiai taip plūsta pas kaimynus, aiškinosi laidos „Karštai su tv3.lt“ komanda. Kaimyninės Lenkijos maisto prekių parduotuvėse – pirkėjų iš Lietuvos apgultis. Tautiečiai šluoja lenkiškas prekes ir džiaugiasi sutaupę įspūdingas pinigų sumas.

Lietuvoje spalį, palyginti su rugsėju, buvo 1,7 proc. mėnesio infliacija. Vartojimo prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje didėja dešimtą mėnesį iš eilės. Metinė infliacija – spalį, palyginti su 2020 metų spalio mėnesiu – siekė 8 proc., o vidutinė metinė infliacija – 2 proc. (spalį – atitinkamai 6,3 proc. ir 2 proc.), pranešė Statistikos departamentas.

Iki didžiųjų metų švenčių liko vos kiek daugiau nei septynios savaitės. Ekonomistai įspėja, kad populiariausi dovanų pirkiniai šiemet bus gerokai brangesni nei ankstesniais metais, be to, jų iš viso gali ir nebūti parduotuvių lentynose. Dėl to siūloma pagalvoti apie alternatyvas: leisti pinigus ne daiktams, o paslaugoms. „Luminor“ vyriausiasis Ekonomistas Žygimantas Mauricas teigė, kad elektroninės prekės ne tik brangsta, bet kad kai kurių tiesiog nėra.

Eksportuotų prekių kainos 2021 m. birželį ir toliau augo, palyginti su geguže, jos padidėjo 1,4 proc., o importuotų prekių – 2,8 proc. Iš viso metus (2021 m. birželį, palyginti su 2020 m. birželiu) eksportuotų prekių kainos padidėjo 7,2 proc., importuotų prekių – 12,7 proc. Per metus iš euro zonos importuotų prekių kainos padidėjo 4,3 proc., ne iš euro zonos – 20,5 proc. Iš eksportuotų prekių daugiausiai – 41,2 proc. – brango elektra.