referendumo

Prancūzijos „Nacionalinio fronto“ frakcija, kuriai vadovauja Marine Le Pen gavo pinigų iš Maskvos už prorusiškos politikos palaikymą. Pavyzdžiui, Kremlius ją apdovanojo už Krymo pusiasalio aneksiją. Apie tai rašo prancūzų „Le Monde“, kurie remiasi savaitgalį paviešintais dviejų Kremliaus valdininkų SMS susirašinėjimo žinutėmis, kuriuos publikavo „Anonymous International“ programišiai.

Gegužės 11 dieną, praėjus vos porai mėnesių nuo vadinamojo Krymo referendumo, dalis (tikėtina, mažesnė) Donecko ir Luhansko gyventojų vėl žengė link balsadėžių, kad balsuotų už atsiskyrimą nuo Ukrainos ir prisijungimą prie Rusijos.

 Rusija kariauja su Ukraina. Drąsiai rašau šį teiginį, nes kitos valstybės teritorijos užgrobimas yra akivaizdus karo veiksmas. Tačiau tiksliai kvalifikuoti dabartinį Rusijos ir Ukrainos konfliktą yra sunkiau. Tai nėra įprastinis ginkluotas susirėmimas. Nors ant realių karo veiksmų ribos balansuojama iki šiol, konfliktas kol kas nėra peraugęs į vadinamąją karštąją karo stadiją. Tačiau neįmanoma ignoruoti kito – propagandinio – karo, kuris įgauna vis didesnį pagreitį.

Taip atrodo pasaulinės bendruomenės santykis su Krymo „referendumu" pagal kovo 25 dienos surinktus duomenimis. Žemėlapį savo „Facebook“ paskyroje pateikė žurnalistas Sergejus Gorbačiovas, praneša censor.net.ua. Sudarant žemėlapį buvo atsižvelgiama tiek į atskirų valstybių pareiškimus, tiek į balsavimus JT saugumo taryboje. Žemėlapis nuolat atnaujinamas, pildoma informacija apie valstybes, kurios paskelbė sankcijas Rusijai.