šarūnas navickis

Pasakojama, kad graikų mąstytojas Sokratas mėgdavo vaikščioti po turgų ir ten kalbėtis su žmonėmis. Viduramžiais į turgus atvykę keliaujantys pamokslininkai ten skelbdavo dieviškas tiesas. Nūdienos intelektualai išdidžiai nusigręžia nuo turguose besilankančių žmonių, laikydami juos paprasčiausia tamsuomene. Ne taip galvoja Klaipėdoje rinkimų batalijose dalyvaujantis rašytojas Šarūnas Navickis, kuris būtent turguje pastatęs vagonėlį bando užmegzti ryšį su tautiečiais.

Nepriklausomas kandidatas į Seimą Baltijos rinkimų apygardoje, Klaipėdoje, Šarūnas Navickis paskelbė savo rinkimų programą. Kitaip nei daugelis kandidatų, jis savo siekius ir planus, ką stengtųsi nuveikti patekęs į Seimą, surašė ne tik įprasta forma, bet ir eilėmis. Šarūno Navickio rinkimų nuostatos I. Eiliuota forma: Prisimenu, kai aušo Atgimimo šventė Ir širdys buvo sklidinos vilties - Dabar beliko būtinybė išgyventi Bei rasti išėjimą iš šitos nakties.

Rašytojas, fitneso profesionalas bei ne vienos sveikatingumo idėjos autorius Šarūnas Navickis tęsia savo kelionę žmogaus fizinės ir dvasinės laimės paieškose. Praėjusiais metais jis išleido knygą „Kaip gyveni, taip ir atrodai“, kurioje aprašė viso gyvenimo patirtį – pradedant Kūno kultūros akademijoje įgytomis žiniomis, baigiant iš Indijos parsivežtais metodais. Š. Navickis sako, kad gyvenime pasiekė sėkmės ten, kur jos tikėjosi mažiausiai.

„17-metė tamsiai rengėsi, buvo panaši į gotę“, „Žmogžudystės byloje įtariamasis buvo ilgaplaukis“, – tokios antraštės ir tekstai pastarosiomis dienomis mirgėjo pirmuosiuose šalies laikraščių puslapiuose. Žiniasklaida informuoja, o skaitytojai aikčioja: „To ir reikėjo tikėtis.“ Juodi rūbai, ilgi vyro plaukai visuomenei tarsi skelbia žinią – blogis. Bet ėmė ir nutiko priešingai – kone šimtą žmonių Norvegijoje nužudęs vyras, pasirodo, niekuo neišsiskyrė.

TV3 realybės šou „Didieji pokyčiai“ dar vieną projekto dalyvę iš bjauriojo ančiuko pavertė kerinčia gulbe. 46-erių vyro paliktai dviejų vaikų mamai Daliai Elenai Abromavičienei projektas tapo tramplynu į naują – gražų ir laimingą – gyvenimo etapą. „Jau seniai nepasitikiu savimi, bijau net pažiūrėti į veidrodį. Kasnakt užmiegu su ta pačia mintimi – kodėl vyras iškeitė mane į kitą?“ – vos sulaikydama ašaras prieš projektą kalbėjo Dalia. Gyvenimas šios moters nelepino.

„Dvi minutės šlovės“ – taip vadinasi LNK laida, kurioje savo talentus ar jų trūkumą rodo Lietuvos (ir ne tik) atlikėjai, stulbindami žanrų įvairove. Taip pat ten dalyvauja keturi žiuri komisijos nariai – Algis Greitai, Violeta Tarasovienė, Vitalijus Cololo ir Arūnas Valinskas. Jie tuos talentus ne tik vertina, bet ir komentuoja, taigi, turi progą ir, manyčiau, prievolę dar ir patys pasirodyti.

Laisvė –lyg ir privaloma tema, kuria tūlam lietuviui tiesiog būtina postringauti laikotarpiu tarp Vasario 16-osios ir Kovo 11–osios. Tačiau šis straipsnis ne apie tai. Na, bent jau ne visai apie tai.

„Kažkas atsitiko?“ prieš porą dešimtmečių dainavo bene vienintelė tuomet  lietuviška intelektualaus roko grupė „Antis“. Matyt ir dabar kažkas ėmė ir atsitiko, kad kitas intelektualaus meno kūrėjas, padovanojęs mums begalę iškilių teatro ir kino vaidmenų, viešai pareiškė atsisakantis „valdiškai“ švęsti Kovo 11-tosios iškilmes.

„Saatchi Gallery“ netoli Sloane Square – tai ne šiaip koks užkampis ar nereikšminga parodėlė, kur savo darbus eksponuoja niekam nežinomi ir neįdomūs drobės tepliotojai. „Saatchi Gallery“ – tai mažių mažiausiai prestižas, o gal ir kelias į pripažinimą, šlovę ir autoriaus vardą, už kurio darbus mokami milijonai dar jam gyvam esant. Šiuo metu galerijoje eksponuojama „Abstract America“ – moderniojo meno (pastarąjį žodį man, provincialui, labai norisi apkabinti kabutėmis) kūrėjų kolekcija.