sauna

Pirtis – vienas didesnių žiemos malonumų, kuomet atšąla orai ir norisi pasišildyti. Apie šios pramogos naudą sveikatai žino kone kiekvienas pirtininkas, tačiau pamirštama, kad ir čia reikia lankytis atsakingai bei nepervertinti savo galimybių. Vaistininkė Jūratė Vaičiūnienė dalijasi naudingais patarimais, kaip pirtyje išvengti netikėtų situacijų.

Permaininga vasara dažnai verčia mus prisiminti pirtį ir mėgautis jos malonumais atvėsus orui. Ar tikrai žinome šių malonumų naudą sveikatai, apie pirties veiksnius ir kaip saugiai naudotis pirtimi, kad ji stiprintų sveikatą, didintų organizmo atsparumą ligoms ir neigiamam aplinkos poveikiui? Pirties atsiradimo pradžia galėtume laikyti jau akmens amžių, kai buvo naudojami garai, atsiradę ant karštų akmenų užpylus vandens.

Sakoma, kad vantą pirčiai geriausia susirišti pačiam – tokios poveikis esą bus veiksmingiausias. O jei patys negalite, ar nemokate, jums gali padėti tikras pirtininkas, kokių Lietuvoje priskaičiuotumėme vos kelias dešimtis. Vienas jų – Renatas Žvaliauskas. Vyras gyvena Alytuje, bet sako važinėjantis iš pirtelės į pirtelę, kur žmonės pasikviečia. „Be vantos tai išvis nėra ko eiti į tą pirtį. Sako, susėda ten, sėdi, kol nuo nosies devyni lašai nulaša, ir sako, kad jau iš pirties reikia išeiti.

 Netrukus išvysite tokią sauną, kokios dar veikiausiai neregėjote. Menininkų sukurta sauna – auksinio kiaušinio formos ir pirma patraukia akį, o užėjus vidun ir sušildo. Rudens lapų fone kelių metrų aukščio veidrodinis auksinis kiaušinis atrodo išties įspūdingai. Saulės baterijų ir nerūdijančio plieno lakštų lukštas vilioja į vidų. O čia – medis. Pušies ir drebulės lentos ir žvarbų rudenį puikiai sušildanti 65 laipsnių temperatūra. Neįprasta sauna veikia Paryžiuje.

Kaitintis saunoje mėgstantys vyrai turėtų žinoti, kad šis pomėgis mažina spermatozoidų skaičių, tačiau tai tik laikinas reiškinys, atskleidė JAV atliktas tyrimas. Merilendo universiteto Medicinos centro specialistai pasitelkė 10 savanorių sveikų vyrų, kurie 3 mėnesis dukart per savaitę kaitindavosi suomiškoje pirtyje. Saunoje kaskart jie išbūdavo po 15 minučių esant 80 – 90 laipsnių temperatūrai. Tiriamųjų amžius siekė nuo 30 iki 40 metų. Praėjus 3 mėnesiams savanoriai nebesikaitindavo saunoje.

Senovėje pirtys buvo kasamos kalvų šlaituose ir naudotos ne tik kaip kūno švaros palaikymo priemonė, bet ir kaip prieglobstis nuo šalčio žiemą. Kai kurie žmonės dėl romantikos tokias pirtis įsirengia ir dabar. Populiarios ir senovėje, ir dabar Oloje esančiame ugniakure būdavo iki raudonumo kaitinami akmenys. Tam, kad pakiltų vidaus temperatūra, ant akmenų buvo pilama vandens. Tada patalpa prisipildydavo garų. Temperatūra pakildavo tiek, kad žmonės galėdavo nusivilkti drabužius.

Vyriškas pasididžiavimas, tyrėjų aptiktas nusikaltimo vietoje, padėjo surasti serijinį prievartautoją. Nusikaltimo „įrankis“ buvo pagrindinis įrodymas byloje dėl išprievartautos nėščios moters. Novosibirsko apskrityje tiriamas neįprastas incidentas, įvykęs saunoje. 25-ių metų pirties administratorė Svetlana S. nukando ją užpuolusiam prievartautojui jo vyrišką pasididžiavimą. Policijos pareigūnai neilgai užtruko, kol aptiko organo šeimininką.

Šaltuoju metų laiku organizmas stengiasi sukaupti kuo daugiau energijos, kad galėtų kovoti su šalčiu, todėl dauguma žiemą valgome daugiau kaloringo maisto – ir tai tampa problema. Bėda tai, kad žiemą mūsų fizinis aktyvumas sumažėja – juk labiau norisi sėdėti šiltuose namuose, o ir trumpesnės dienos natūraliai skatina daugiau miegoti. Ir galiausiai visos tos kalorijos, kurias suvartojame, ima atsispindėti figūroje, veide, plaukuose. Tačiau tai tik išoriniai požymiai – ledkalnio viršūnė.

Senolių išmintis byloja: pirtis geriau nei sotūs pietūs. Nenuostabu – pirtis nuo seno laikoma ne tik higienos ritualu, bet ir grožio bei sveikatos terapija, gydomąja ir profilaktine priemone nuo įvairių negalavimų. Pirties gydomasis poveikis pasireiškia per paspartėjusią kraujotaką, aktyvuotus rūgimo procesus organizme. Kraujyje padaugėja hemoglobino ir eritrocitų, suaktyvėja medžiagų apykaita.