selemonas paltanavičius

Kėdainių rajono gyventojai prieš keletą dienų kreipėsi į Bendrąjį pagalbos centrą prašydami gelbėti ant užšalusio tvenkinio tupintį gulbiuką. Pagalbos tarnybos siunčiamos nebuvo, o ir gulbiukui nieko ir nenutiko. Dotnuvos seniūnijos Vainotiškių kaimo gyventojai pastebėjo ant užšalusio Akademijos tvenkinio ledo tupintį gulbiuką. Vieni svarstė, kad jis sužeistas, kiti – kad sušalęs ir išbadėjęs. Viena moteris apie galimai kenčiantį paukštį pranešė pagalbos centrui.

Socialiniuose tinkluose plinta nuotraukos, kuriose matoma, kad rudenį pražydo kaštonai. Žmonės stebisi tokiu reiškiniu ir nesupranta, kodėl tai galėjo įvykti, nes įprastai kaštonai pradeda žydėti vėlyvą pavasarį. Gamtininkas Selemonas Paltanavičius atsakė į klausimą, kodėl toks reiškinys įvyko? Gamtininkas atskleidė, kad žydi ne tik kaštonai, tačiau ir obelys ar kriaušės.

Ir žmogumi–uraganu, ir tuo pat metu jautruole vadinama muzikologė, visuomenininkė, televizijos laidų vedėja Zita Kelmickaitė išlydėta amžino poilsio. Atsisveikinti su šviesia, tautos taip mylėta asmenybe į Antakalnio kapines rinkosi ir kolegos, ir visiškai nepažįstami, tik iš ekranų menininkę matę žmonės. „Oi, liuli liuli nurūko... Visi berneliai stovėjo. Oi,  liuli liuli stovėjo“, – atrodo dar vakar traukė dainas, bendravo su jaunimu.

Pastebėjote viename kamuolyje besirangančius žalčius – pasistenkite nesiartinti prie linksmai nusiteikusio gyvių kamuolio, kitaip, kaip aiškina gamtininkai, sudrumsite, kaip tik dabar vykstančias žalčių vestuves. Po tokių vestuvių prabėgus keliems mėnesiams, maždaug liepą, žalčiai susilauks palikuonių. Lietuvoje gyvena dvi žalčių rūšys, viena – kaip tik minima pasakoje „Eglė žalčių karalienė“, itin reta ir dauginasi kitaip, nei geltonskruosčiai, dažniausiai mūsų sutinkami žalčiai.

Nors už lango balta ir dar žiema rodo nagus, dalis tautiečių jau ima mėgautis klevų sula. Tiesa, kai kurie guodžiasi, esą šiemet jos bus kaip niekada mažai, mat žiema buvo be didesnių šalčių. Gamtininkai pritaria, tačiau ragina dar neskubėti – tikrinti, kiek bus sulos, visgi reikia kovo pradžioje, kai jau pasirodys pirmieji pavasario ženklai. Varėnos pašonėje gyvenantis Algimantas išbando pirmuosius klevus. Keli jau pragręžti miške, sulos ieško ir šalia namų augančiame medyje.

Paukščiai, kaip ir dauguma kitų gyvūnų jaučia artėjančią žiemą. Aplinkoje atsiranda naujos spalvos, spusteli šaltukas, o migruojantys paukščiai tai ženklas ir mums, kad keičiasi sezonas. Jau greit sulauksime paukščių, kuriems Lietuva yra pietūs.

Jau aiškėja, kokių orų galima tikėtis rugsėjo 1-ąją ir apskritai pirmosiomis rudens dienomis. O kol kas alinantiems karščiams nesitraukiant jau ne tik dienomis, bet ir naktimis, miškininkai baiminasi, kad teks uždrausti lankytojams eiti į miškus. Jau dabar miškų gaisringumas pasiekęs priešpaskutinę – ketvirtąją gaisringumo klasę. O gamtininkai baiminasi kitų dalykų – dėl karštos ir sausos vasaros gali išnykti kai kurie varliagyviai.

Uteniškė namo kieme savo telefonu nufilmavo kaip du vilkai nekreipdami dėmesio į žmonių aplinką vaikosi kiškį. Gyvūnai zuikį nusivijo visai greta moters. Drąsi moteris dar bandė gelbėti ilgaausį ir vilkus vijo šalin, tačiau šie net nekreipė dėmesio ir pralėkė pro šalį. Priemiestyje, šalia automobilių aikštelės gerokai po vidurnakčio uteniškė Renata pamatė grobį besivejančius du vilkus apie kuriuos buvo girdėjusi ir ankščiau, neva šie sukinėjasi šalia Utenos. Ir štai jie čia.

Dzūkijoje – didelė šventė. Į Lazdijų rajono pelkes sugrįžo daugiau nei 70 balinių vėžlių. Roplių kiaušiniai beveik prieš metus buvo surinkti iš dėtaviečių ir išvežti į Kauno zoologijos sodą. O sustiprėję ir ūgtelėję mažyliai parvežti į gimtąją Dzūkiją, kur, tikėtina, gyvens visą šimtą metų. Lazdijų rajone esančioje Metelių regioninio parko direkcijoje šurmulio ir emocijų – per kraštus. Proga ypatinga – į gimtuosius namus iš Kauno parvežti baliniai vėžliai.