šiaurės pašvaistės
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „šiaurės pašvaistės“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „šiaurės pašvaistės“.
Skrendant per geomagnetinę audrą
Žėrinti žalia ir raudona, kibirkščiuojanti ir hipnotizuojanti šviesa nakties danguje. Pašvaistės yra tikras stebuklas, o dangaus stebėtojai teigia, kad yra pats didžiausias šviesų šou Žemėje.
Tačiau kaip pašvaistės atrodo žiūrint ne iš Žemės, o iš kosmoso?
Astronauto Dono Petito (Don Pettit), Tarptautinės kosminės stoties inžinieriaus teigimu, tai dar įspūdingesnis reginys, o stočiai įskridus į pačią pašvaistę, jausmas toks, kad stotis sumažėjo ir atsidūrė neoninės lempos viduje.
7 žiemos stebuklai
Žemos temperatūros galėtų įkvėpti mėgautis kelionių patirtimi šiauriniame pusrutulyje.
Kanados šiaurės pašvaistė
Vidury nakties ir vidury niekur, ten, kur būna taip tamsu, kad laikydamas savo ranką vos už pusės metro prie veido, jos neįžiūrėsi. Tyla yra tokia tyli, kad išgirstas dunksėjimas, sniegui krentant nuo šalimais esančio medžio, priverčia šoktelėti.
Šiaurės pašvaistės pasitaiko rečiausiai per pastarąjį šimtmetį
Tyrimai rodo, kad Šiaurės pašvaistės šiuo metu pasitaiko rečiausiai per 100 metų laikotarpį
Antrąją šio dešimtmečio pusę Šiaurės pašvaistės stebimos vis rečiau, dabar jų užfiksuojama mažiausiai per visą šimtmetį, teigia Suomijos meteorologai. Specialistai tokį reiškinio pasireiškimo dažnio sumažėjimą sieja su Saulės aktyvumo kaita.
Šiaurės pašvaistės stebimos vis rečiau
Antrąją šio dešimtmečio pusę Šiaurės pašvaistės stebimos vis rečiau, dabar jų užfiksuojama mažiausiai per visą šimtmetį, teigia meteorologai.
Šiaurės pašvaistėms būdingas 11 metų „saulės ciklas“: šio reiškinio dažnumas pasiekia maksimumą, tuomet palaipsniui mažėja iki minimumo, o tada ciklas vėl kartojasi, rašo Telegraph.co.uk.
Pasak Suomijos meteorologijos instituto tyrėjų, toks minimumas oficialiai pasiektas 2008 metais, tačiau jis tęsiasi ir toliau.
Saulės aktyvumo didėjimas Lietuvos padanges gali papuošti Šiaurės pašvaistėmis
Praėjusią savaitę akis į dangų smaigstę smalsuoliai dėl nepamatytos Šiaurės pašvaistės nusivilti neturėtų. Artimiausiais metais toks reiškinys Lietuvoje neturėtų būti retas, nes didės Saulės aktyvumas.
Šiaurės pašvaistė, dar vadinama Aurora Borealis, susidaro, kai Saulės vėjas pasiekia Žemę, įelektrintų dalelių srautas Žemės magnetinio lauko linijomis ima lėkti planetos ašigalių pusėn. Šio proceso metu dalelės Žemės atmosferoje susiduria su azoto ir deguonies atomais ir sukelia švytėjimą.
REKLAMA
REKLAMA