Smegduobės

Šiemet Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LGT) šalyje užregistravo 48 naujas karstines įgriuvas, vadinamąsias smegduobes. Septyniolika iš jų susidarė pernai. Nors pastaraisiais dešimtmečiais daugiausia naujų paviršinių karstinių reiškinių paprastai susiformuodavo pavasarį ar rudenį, 2014-aisiais – jau baigiantis metams, gruodžio mėnesį, sakoma Geologijos tarnybos pranešime.

Didžiausios visą praryjančios smegduobės atsiveria tada, kai kalkakmenio ar kitą netvarų paviršių ima ardyti požeminiai vandenys. Ypač dažnai pragaištingos smegduobės atsiveria po itin smarkių liūčių ar kanalizacijos vamzdžių avarijų, mat tuomet požeme išplaunamos milžiniškos ertmės. Siūlome žvilgtelėti į pasaulį šokiravusias įgriuvas, atsiradusias žemės paviršiuje per paskutinius trisdešimt metų. 1981 m. Floridoje Winter parke atsivėrė milžiniška įgriuva.

Smegduobių yra visur – Lietuvoje taip pat. Pavyzdžiui, Biržų rajone yra net trys smegduobių draustiniai. Tačiau lietuviškosios smegduobės nėra labai didelės ir baugios – ypač jei palyginsime su didžiausiomis pasaulio. Gvatemalos smegduobė II 2010 metais Gvatemalos sostinėje gegužės 30-ąją staiga atsivėrė 18 metrų pločio ir bemaž trisdešimties įprastinio namo aukštų ilgio karstinė dauba. Ji prarijo trijų aukštų pastatą su mažiausiai šimtu gyventojų.