Sveikata

Balandžio 17-ąją visame pasaulyje minima Hemofilijos diena, kurios tema šiemet – „Vienodos galimybės visiems: visų kraujavimo sutrikimų pripažinimas“. Šią dieną siekiama didinti visuomenės informuotumą apie įgimtą kraujo krešėjimo sutrikimą – hemofiliją, taip skatinant ankstyvą jos diagnostiką ir supažindinant su ligos gydymo galimybėmis, kurios keičia ir Lietuvos pacientų gyvenimus.

Augalų žydėjimo sezonas kasmet priverčia vis daugiau žmonių čiaudėti ir ašaroti, o mokslininkai bando suteikti viltį, kad šienligę pavyks suvaldyti inovatyviomis priemonėmis.

Balandžio 18-ąją minima Europos pacientų teisių diena, kurios tikslas – atkreipti piliečių, valstybinių bei nevyriausybinių organizacijų, visuomenės narių dėmesį į pacientų teisių svarbą. Ligonių kasos primena pagrindines Europos Sąjungos pacientų teises, susijusias su sveikatos priežiūra.

Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija ketvirtadienį pirmąkart svarstys dėl cistinės fibrozės vaistų įtraukimo į kompensuojamų vaistų sąrašą. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje šie vaistai iki šiol niekada nebuvo kompensuojami.   „Turime gerų žinių.

Tinklainės atšokos operacijos priskiriamos skubiųjų kategorijai ir yra vienos iš sudėtingiausių, todėl atliekamos tik tretinio lygio gydymo įstaigose. Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose per metus vidutiniškai išoperuojama apie 100 tinklainės atšokų. Kas yra tinklainės atšoka, kam ji gali vystytis, koks laukia gydymas ir kodėl pajutus simptomus negalima delsti, aiškina VUL Santaros klinikų Akių ligų centro gydytoja oftalmologė Viktorija Gurskytė.

Biudžetinėse įstaigose dirbantys medikai sako esantys palikti už borto – atlyginimai nekyla, žmonės palieka darbus, o darbo krūviai tik auga. Darbuotojai apgailestauja, kad atskirtis tarp viešojo ir biudžetinio sektoriaus tik didėja: jei vieniems algos šiemet kyla 20 proc., kitiems – simboliškai vos apie 20 eurų ar išvis nekilo. Norėdamos atkreipti dėmesį į biudžetinio sektoriaus sveikatos priežiūros darbuotojų problemas juos atstovaujančios profesinės sąjungos trečiadienį 15 val.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tikisi, kad vaistai nuo retos ligos – cistinės fibrozės – pacientams taps kompensuojami dar šiemet. „Aš labai norėčiau, kad dar dirbant šitai Vyriausybei ir dirbant mano komandai įvyktų tas istorinis sprendimas ir tikrai labai norėčiau, kad cistinė fibrozė jau būtų kompensuojama ir Lietuvoje“, – trečiadienį žurnalistams prieš Vyriausybės posėdį sakė ministras.

Vaistai nuo skausmo yra dažnas medikamentas kiekvieno žmogaus vaistinėlėje. Jų populiarumą didžiąja dalimi lemia universalus poveikis – jie vartojami tiek kenčiant ūminį skausmą, tiek turint lėtinių ligų. Visgi specialistai pastebi, kad nemažai žmonių šiuos vaistus vartoja klaidingai, taip keldami pavojų sveikatai.

Moteris Kinijoje mirė nuo retos smegenis ėdančios amebos po to, kai gydytojai iš pradžių ją supainiojo su vėžiu. Neįvardyta 77 metų pacientė į vietos ligoninę kreipėsi 2022 m. po to, kai kelias dienas skundėsi galvos svaigimu, sumišimu ir sunkumu kalbėti. Gydytojai manė, kad jai smegenų auglys, nes skenavimo metu buvo matyti pažeidimas.

Nuo gegužės 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamų paslaugų sąrašą papildys nauji tyrimai ir procedūros, kurios padės efektyviau diagnozuoti ir gydyti prostatos ir krūties vėžį, žarnyno infekciją. „Siekdama užtikrinti pacientams kuo geresnį paslaugų spektro prieinamumą ir kokybę, Sveikatos apsaugos ministerija skatina naujų paslaugų diegimą į sveikatos apsaugos sistemą.

Su puikiai nusiteikusiais trimis, vyresnio amžiais vyrais susitinkame Nacionaliniame vėžio institute. Pašnekovai gyvena skirtinguose Lietuvos kampeliuose, užtat turi panašią istoriją – Arvydas, Vytautas ir Rimantas susirgo prostatos vėžiu, liga po kurio laiko atsinaujino ir tada vyrams buvo taikyta krioterapija – navikai sunaikinti šalčiu. Šis prostatos vėžio gydymo būdas gali būti taikomas ir pirminiam, ir atsinaujinusiam navikui gydyti.

Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija POLA daugiau kaip 12 metų dirba padėdama onkologine liga sergantiems žmonėms – išduodama POLA kortelę, telkia į bendruomenę, palengvina gyvenimo kasdienybę, sumažina finansinę naštą, teikia pagalbą nemokamai teikdama psichologo, dietologo, teisininko individualias konsultacijas, vykdo savanorių pacientų gidų pagalbos programą. Šiuo metu POLA padeda 47 418 onkologinių pacientų ir jų artimųjų.

Pradėjęs kadenciją, dabartinis Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys užsibrėžė ambicingą tikslą –  šešių dalių sveikatos apsaugos sistemos reformą. Nors kai kurios priemonės buvo įvertintos teigiamai, dar praėjusiais metais medikams kilo abejonių dėl gydymo įstaigų tinklo pertvarkymo planų, bei kitų reformos aspektų. Šiandien medikai teigia, jog nebuvo visiškai aišku, kodėl buvo imtasi tokio didelio masto pokyčių, neįvertinant išlaidų ir kitų galimų sunkumų.

Seimui nepritarus iniciatyvai elektroninėmis cigaretėmis prekiauti tik vaistinėse su gydytojo receptu, šių pataisų vienas teikėjų „valstietis“ Aurelijus Veryga apgailestavo, kad šį kartą gydytojai esą „apgynė elektronines cigaretes“. „Noriu „padėkoti“ Seimo Sveikatos reikalų komitete dalyvavusiems ir prieš elektroninių cigarečių prekybos draudimą kalbėjusiems medikams. Kokia likimo ironija. Prieš kelis dešimtmečius gydytojai buvo naudojami tabako reklamose.

Ligonių kasos sulaukia gyventojų klausimų, kodėl pernai metų gale nereikėjo mokėti paciento priemokų už kompensuojamuosius vaistus, o šiemet vėl tenka šias priemokas mokėti. Ligonių kasų specialistai primena, kad kasmet vaistų priemokų krepšelis kaupiamas iš naujo. Gyventojams, kurie šiais metais sukaups 48,33 euro siekiantį vaistų priemokų krepšelį, kaip ir pernai, iki metų pabaigos nebereikės mokėti paciento priemokų už kompensuojamuosius vaistus, kurių priemoka mažiausia.

Viena diena primena vasarą, o kitą jau reikia ieškoti pirštinių – tokios orų išdaigos šį pavasarį itin dažnas reiškinys. Tarsi ant spyruoklių „šokinėjanti“ oro temperatūra žmones veikia ne tik psichologiškai, bet ir atsiliepia jų sveikatai – kuo pokytis staigesnis, tuo didesnis jo poveikis. Tą ypač jaučia turintieji širdies ir kraujagyslių sistemos negalavimų, taip pat sąnarių, kvėpavimo takų bei nervų sistemos ligomis sergantys pacientai.

Lietuvoje plinta itin pavojinga psichoaktyvi medžiaga, kuri dėl savo poveikio JAV praminta „zombių narkotiku“. Medikai teigia stebintys pagausėjusį apsvaigusių pacientų skaičių ir perspėja, kad šis narkotikas labai pavojingas – sukelia didžiules psichozes ir haliucinacijas. Tokiems pacientams sutramdyti prireikia aštuonių, o kartais – ir dešimties žmonių.

Kai kurie sveikatos sutrikimai, tokie kaip kraujavimas ar skausmas tuštinantis, žmonėms Lietuvoje yra nepatogios kalbėti temos net ir gydytojo kabinete. Jurgitai buvo diagnozuotas piktybinis navikas tiesiojoje žarnoje, tam reikėjo ne vienų metų gydymo ir dabar moteris siunčia žinią visiems: skubėkite pasitikrinti, jei yra, kas jums kelia nerimą.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, balandžio 8–14 dienomis sumažėjo sergančiųjų gripu skaičius, o COVID-19 liga ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) – padidėjo. Pasak NVSC, praėjusią savaitę bendras sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis šiek tiek padidėjo ir siekė 934,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumo rodiklis praėjusią savaitę išlieka Utenos apskrityje, didžiausias –Vilniaus apskrityje.