Sveikata

Kauno klinikų skubios pagalbos skyrius šiek tiek praskleidė uždangą, su kokiomis situacijos tenka susidurti kasdieniame, įtampos kupiname darbe. Medikai socialiniame tinkle pasidalino kvapą gniaužiančia istorija. Šįkart į medikų rankas pateko mažametis, stipriai persikandęs liežuvį. „Kasdien sprendžiame situacijas, kurios mūsų pacientams ir jų artimiesiems kelia daug streso ir nežinomybės.

Stabligė – bakterinė liga, kurią sukelia clostridium tetani bakterijos, gyvenančios žolėdžių gyvulių ir žmonių žarnyne bei su išmatomis patenkančios į dirvožemį. Šioms bakterijoms nereikia deguonies, jos atsparios aplinkos veiksniams, pavyzdžiui, karščiui, šalčiui ar saulės šviesai, todėl gali išlikti nepakitusios iki kelerių metų. Kai susižeidus jos patenka į žmogaus organizmą, stabligė pasireiškia rimtais simptomais ir net sukelia grėsmę gyvybei.

Amsterdame mirė vyras, nepertraukiamai sirgęs COVID-19 virusu rekordiškai ilgai – 613 dienų. 72 metų vyras 2022 m. vasarį pateko į ligoninę, užsikrėtęs šia infekcija, ir iki mirties praėjusių metų spalį taip ir nepasveiko. Manoma, kad 20 mėnesių trukusi COVID-19 liga yra ilgiausia, kurią kada nors buvo užfiksavę gydytojai. Medikai teigė, kad dėl sunkios imuninės sistemos būklės ir vėžio ligonis neturėjo pakankamai baltųjų kraujo kūnelių ar antikūnų kovai su virusu.

Didžiąją dalį pacientų pavėžėjimo paslaugų iš savivaldybių perims valstybė, ketvirtadienį pranešė sveikatos apsaugos ministras. „Priėmėme galutinį sprendimą (...) – imsimės į valstybės globą daugiau šitų paslaugų, savivaldybėms liks tai, kas jiems jau yra įprasta – hemodializės pavežimai“, – per Vyriausybės valandą Seime sakė Arūnas Dulkys.

Nors daugelis gyventojų į vaistines užsuka įsigyti vaistų bei gauti naudingų sveikatos patarimų, tačiau netrūksta ir neįprastų užklausų, ypač – budinčiose vaistinėse, kurios veikia visą parą. Jose dirbantys vaistininkai keistesnių skambučių dažniausiai sulaukia paryčiais, taip pat pilnaties metu, o į vaistines atvykę pacientai kartais teiraujasi su medicina visai nesusijusių prekių – kačių maisto, pėdkelnių arba saldainių su įdaru.

Gydytojai paskelbė apie didelį pavojų dėl paslaptingos į gripą panašios ligos, taip pat primenančios COVID-19, dėl kurios Argentinoje kritiškai serga žmonės. Tarptautinė visuomenės sveikatos priežiūros sistema „ProMed“ balandžio 17 d. paskelbė perspėjimą po to, kai Buenos Airėse buvo pranešta apie 60 nežinomos ligos atvejų. Tai ta pati duomenų bazė, kuri pirmą kartą įspėjo valdžios institucijas apie COVID-19 dar 2019 m. pabaigoje.

Atėjus šiltajam sezonui, daugelis pirmiausia skubės į gamtą. Visgi svarbu prisiminti, kad erkių aktyvumas didėja termometro stulpeliams esant dar ne taip aukštai – infekcines ligas pernešantys voragyviai miškuose ir parkuose mūsų tyko jau nuo septynių laipsnių šilumos ir savo pamainą baigia tik vėlyvą rudenį.

Balandžio 17-ąją visame pasaulyje minima Hemofilijos diena, kurios tema šiemet – „Vienodos galimybės visiems: visų kraujavimo sutrikimų pripažinimas“. Šią dieną siekiama didinti visuomenės informuotumą apie įgimtą kraujo krešėjimo sutrikimą – hemofiliją, taip skatinant ankstyvą jos diagnostiką ir supažindinant su ligos gydymo galimybėmis, kurios keičia ir Lietuvos pacientų gyvenimus.

Padidėjęs gliukozės kraujyje kiekis randamas net dešimtadaliui kraujo tyrimą atliekančių žmonių Lietuvoje, o cukrinis diabetas toliau išlieka viena pavojingiausių ligų pasaulyje. Tad vis labiau šylant orams, Nacionalinis kraujo centras (NKC) darbų sezoną lauke pradeda kartu su Lietuvos diabeto asociacija ir LIONS klubu pristatydamas diabeto prevencijos turą per Lietuvą.

Augalų žydėjimo sezonas kasmet priverčia vis daugiau žmonių čiaudėti ir ašaroti, o mokslininkai bando suteikti viltį, kad šienligę pavyks suvaldyti inovatyviomis priemonėmis.

Balandžio 18-ąją minima Europos pacientų teisių diena, kurios tikslas – atkreipti piliečių, valstybinių bei nevyriausybinių organizacijų, visuomenės narių dėmesį į pacientų teisių svarbą. Ligonių kasos primena pagrindines Europos Sąjungos pacientų teises, susijusias su sveikatos priežiūra.

Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija ketvirtadienį pirmąkart svarstys dėl cistinės fibrozės vaistų įtraukimo į kompensuojamų vaistų sąrašą. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje šie vaistai iki šiol niekada nebuvo kompensuojami.   „Turime gerų žinių.

Tinklainės atšokos operacijos priskiriamos skubiųjų kategorijai ir yra vienos iš sudėtingiausių, todėl atliekamos tik tretinio lygio gydymo įstaigose. Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose per metus vidutiniškai išoperuojama apie 100 tinklainės atšokų. Kas yra tinklainės atšoka, kam ji gali vystytis, koks laukia gydymas ir kodėl pajutus simptomus negalima delsti, aiškina VUL Santaros klinikų Akių ligų centro gydytoja oftalmologė Viktorija Gurskytė.

Biudžetinėse įstaigose dirbantys medikai sako esantys palikti už borto – atlyginimai nekyla, žmonės palieka darbus, o darbo krūviai tik auga. Darbuotojai apgailestauja, kad atskirtis tarp viešojo ir biudžetinio sektoriaus tik didėja: jei vieniems algos šiemet kyla 20 proc., kitiems – simboliškai vos apie 20 eurų ar išvis nekilo. Norėdamos atkreipti dėmesį į biudžetinio sektoriaus sveikatos priežiūros darbuotojų problemas juos atstovaujančios profesinės sąjungos trečiadienį 15 val.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tikisi, kad vaistai nuo retos ligos – cistinės fibrozės – pacientams taps kompensuojami dar šiemet. „Aš labai norėčiau, kad dar dirbant šitai Vyriausybei ir dirbant mano komandai įvyktų tas istorinis sprendimas ir tikrai labai norėčiau, kad cistinė fibrozė jau būtų kompensuojama ir Lietuvoje“, – trečiadienį žurnalistams prieš Vyriausybės posėdį sakė ministras.

Vaistai nuo skausmo yra dažnas medikamentas kiekvieno žmogaus vaistinėlėje. Jų populiarumą didžiąja dalimi lemia universalus poveikis – jie vartojami tiek kenčiant ūminį skausmą, tiek turint lėtinių ligų. Visgi specialistai pastebi, kad nemažai žmonių šiuos vaistus vartoja klaidingai, taip keldami pavojų sveikatai.

Moteris Kinijoje mirė nuo retos smegenis ėdančios amebos po to, kai gydytojai iš pradžių ją supainiojo su vėžiu. Neįvardyta 77 metų pacientė į vietos ligoninę kreipėsi 2022 m. po to, kai kelias dienas skundėsi galvos svaigimu, sumišimu ir sunkumu kalbėti. Gydytojai manė, kad jai smegenų auglys, nes skenavimo metu buvo matyti pažeidimas.

Nuo gegužės 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamų paslaugų sąrašą papildys nauji tyrimai ir procedūros, kurios padės efektyviau diagnozuoti ir gydyti prostatos ir krūties vėžį, žarnyno infekciją. „Siekdama užtikrinti pacientams kuo geresnį paslaugų spektro prieinamumą ir kokybę, Sveikatos apsaugos ministerija skatina naujų paslaugų diegimą į sveikatos apsaugos sistemą.

Su puikiai nusiteikusiais trimis, vyresnio amžiais vyrais susitinkame Nacionaliniame vėžio institute. Pašnekovai gyvena skirtinguose Lietuvos kampeliuose, užtat turi panašią istoriją – Arvydas, Vytautas ir Rimantas susirgo prostatos vėžiu, liga po kurio laiko atsinaujino ir tada vyrams buvo taikyta krioterapija – navikai sunaikinti šalčiu. Šis prostatos vėžio gydymo būdas gali būti taikomas ir pirminiam, ir atsinaujinusiam navikui gydyti.