tamsioji medžiaga

Tamsioji medžiaga, mokslininkų nuomone, sudaro apie 85 procentus mūsų Visatos masės, bet ji tokia neapčiuopiama, kad astrofizikai turėjo plušėti ištisus dešimtmečius, kol, regis, pagaliau pirmą kartą užfiksavo jos signalą. Nors mokslininkai tamsiąją materiją gali tirti netiesiogiai stebėdami jos gravitacinį poveikį apčiuopiamai medžiagai, tačiau ilgą laiką niekam taip ir nepavyko jos egzistavimo įrodyti tiesiogiai.

Periodinis Saulės sistemos patekimas į galaktikoje egzistuojantį tamsiosios medžiagos žiedą skriejant aplink Paukščių Tako centrą gali būti masinių rūšių išmirimų mūsų planetoje priežastis, mano Harvardo universiteto (JAV) mokslininkai.

Žemės išklydimo iš orbitos aplink Saulę tikimybė – labai menka. Tačiau, anot Floridos technologijų instituto fiziko Hakeemo Oluseylo, visatoje ir šalia mūsų egzistuoja pakankamai galingos jėgos, kurios galėtų išjudinti net ir planetas. Blogiausia tai, kad mes tik pradedame tas jėgas pažinti ir suprasti. Žemė išsimušė iš orbitos ir juda begaliniais kosmoso tyrais. Pasaulis panyra į tamsą ir šaltį – atėjo Amžinojo šalčio epocha.

Mažytės sprogstančios juodosios bedugnės (JB), susiformavusios iš Didžiojo sprogimo (DS) gabaliukų, gali paaiškinti, kur slepiasi didžioji visatos masės dalis. Iš JB sukurta bomba neskamba kaip gera mintis. Vien jau visa, kas pernelyg prisiartina suryjančios esybės įvaizdis nieko gero nelemia. Nesinorėtų, kad ji dar ir sprogtų, užliedama karščiu ir šviesa. Tačiau, pasak dviejų JAV astrofizikų, būtent kažkas panašaus yra nutikę – ne dabartiniame kosmose, bet senovėje, DS įkarštyje.

Europos branduolinių tyrimų centro (CERN) tarptautinė mokslininkų grupė, vykdanti tyrimus Tarptautinėje kosminėje stotyje įrengtu Alfa magnetiniu spektrometru (AMS), vakar paskelbė pirmuosius hipotetinės tamsiosios medžiagos, nematomos substancijos, galbūt sudarytos iš dar nežinomų elementariųjų dalelių, paieškos rezultatus.

Tamsioji medžiaga yra Galijotas, manoma, valdantis mūsų galaktiką. Bet gali būti, kad jis jau sutiko savo Dovydą Tikriausiai manote, kad Carlosas Frenkas turėtų būti patenkintas, jog niekas jo nebevadina pamišėliu. Taip buvo ne visada. „Pasisakydavau konferencijose ir žmonės kone mėtydavo į mane supuvusius pomidorus,“ sako jis.

Amerikos Mokslo pažangos asociacijos narius (AAAS), susirinkusius į metinį šios organizacijos susirinkimą, suintrigavo Masačusetso Technologijos instituto fiziko Samuelo Tingo pranešimas. Mokslininkas pareiškė, kad maždaug per dvi artimiausias savaites kosmose tamsiosios medžiagos ieškanti tyrėjų grupė paskelbs svarbią naujieną, informuoja „Space.com“. S. Tingas vadovauja Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS) vykdomam Alfa magnetinio spektrometro tyrimų projektui.

Profesorė Agnieška Zalevska (Agnieszka Zalewska) vadovaus Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) tarybai. Tai pirmoji istorijoje moteris ir pirmoji lenkė, kuri vadovaus tyrimams didžiausioje Europos laboratorijoje.

Būsime vieniši, kai kosmosas pasens. Jo žvilganti gausa palengva blės nesuskaičiuojamoms galaktikoms dingstant iš akiračio. Po dešimčių milijardų metų liks tik kaimyninių galaktikų pulkelis, žvelgiantis į tuščią erdvę. Ši niūri ateitis artinasi, nes erdvė plečiasi vis sparčiau, leisdama nutolusioms sritims pasitraukti už ribos, kur šviesa dar gali mus pasiekti. Tokio apgailėtino likimo kaltininką vadiname tamsiąja energija, bet prie jos tapatybės išsiaiškinimo nepriartėjome.