tiesioginiai rinkimai

Konstitucinis Teismas trečiadienį skelbs, ar tiesiogiai išrinkti politikai dėl įtariamojo ar kaltinamojo statuso gali būti neribotam laikui nušalinami nuo pareigų. Šis nutarimas skelbiamas po to, kai trys merai buvo nušalinti nuo pareigų dėl įtarimų korupcijos bylose.

Goda Raibytė, LRT.lt Kelias kadencijas pabuvęs seniūnu, žmogus ir liktų seniūnu. Taip LRT.lt tvirtina filosofas ir kultūros istorikas Vytautas Ališauskas, komentuodamas neseniai politologų išsakytą nuomonę, kad naujieji politikos lyderiai gali ateiti ir per tiesioginius seniūnų rinkimus bei renkant savivaldybių tarybas pagal mažoritarinę sistemą (balsuojant už asmenį, o ne už sąrašą). Jis abejoja, ar rinkimų sistemų kaita gali iš esmės ką nors pakeisti.

Kitąmet Lietuva pirmą kartą miestų ir rajonų merus rinks tiesiogiai. Kas pasikeis, kai miesto galva rinks patys žmonės, o ne Taryba? Ką gali taip išrinktas meras? Besirengiant rinkimams LSA inicijuoja viešas diskusijas apie tiesioginių merų rinkimų ypatumus visose šalies savivaldybėse, kad žmonės aiškiau suprastų permainas, aktyviai ir atsakingai rinktų savo valdžią.

Irena BUDRIENĖ Socialdemokratai užsimojo keisti Konstituciją, kad per kitus savivaldybių tarybų rinkimus – 2015 metais – tiesiogiai rinktume merus. Ar tiesiogiai rinktas meras turės daugiau galių, ar jis galės būti ne partinis? O gal nauja merų rinkimų tvarka bus naudinga tik ant bangos esantiems socialdemokratams?   Abejoja nepartinio mero jėgomis Socialdemokratai siūlo, kad tiesiogiai išrinktas meras būtų savivaldybės tarybos narys, jos pirmininkas ir savivaldybės vadovas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė palaiko tiesioginių merų ir seniūnų rinkimų idėją, teigia jos atstovas Linas Balsys. Anot jo, vasario pabaigoje vykę savivaldos rinkimai buvo neįprasti dėl žymiai daugiau juose dalyvavusių politinių partijų bei nepartinių kandidatų. Tiesa, rezultatai rodo, kad nepriklausomi kandidatai daug balsų ar vietų savivaldoje negavo, tačiau pats faktas byloja apie savivaldos sistemos pokyčių būtinybę.

Seimo socialdemokratų (LSDP) frakcija abejoja, ar valdančioji koalicija realiai siekia įgyvendinti Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad merai Lietuvoje turi būti renkami tiesiogiai. Pasak frakcijos narės Mildos Petrauskienės, reikalinga Konstitucijos pataisa, kuriai priimti reikia dviejų balsavimų Seime - "už" turi balsuoti ne mažiau kaip du trečdaliai Seimo narių, o tarp balsavimų turi būti ne mažesnė negu trijų mėnesių pertrauka.