tomas davulis

Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo teisininko Tomo Davulio kandidatūrą  į Konstitucinio Teismo (KT) teisėjus. Šalies vadovas antradienį pasirašė atitinkamą dekretą dėl kandidatūros teikimo Seimui, pranešė Prezidentūra. Pasak šalies vadovo, T. Davulis yra aukščiausios kvalifikacijos teisininkas, kurio sukaupta ilgametė pedagogo, mokslininko, teisininko patirtis prisidėtų prie itin atsakingos ir šaliai svarbios Konstitucinio Teismo veiklos.

Prezidentas Gitanas Nausėda teiks teisininko Tomo Davulio kandidatūrą į Konstitucinio Teismo teisėjus, antradienį patvirtino šalies vadovo patarėjas. „Patvirtinu, kad taip, bus teikiama (T. Davulio kandidatūra)“, – BNS sakė Tomas Beržinskas. T. Davulis BNS patvirtino pirmadienį sulaukęs prezidento pasiūlymo dėl kandidatavimo ir davęs sutikimą. Konstitucinį Teismą sudaro devyni teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.

Šią savaitę Seimas turėtų apsispręsti dėl naujojo Darbo kodekso nuostatų – kaip darbo santykių reguliavimas turėtų atrodyti nuo liepos 1 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pristatė pagrindinius pokyčius. Pasak Darbo kodekso rengėjos socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Eglės Radišauskienės, darbdavys pagal naująjį DK negalės bet kada atleisti jam nepatikusio darbuotojo.

Nors Seimas ir nusprendė priimti Darbo kodeksą (DK) be prezidentės veto, jau dabar ruošiamos pataisos, kurios bent iš dalies turėtų patenkinti profsąjungas. Teisininkas ir vienas iš Kodekso rengėjų Tomas Davulis portalui tv3.lt teigia, kad sprendimas atmesti veto buvo teisingas, belieka tikėtis, kad pataisos reikšmingų pokyčių neįneš. Teisininko teigimu, geriausiai subalansuotas ir pritaikytas Lietuvos poreikiams yra tas teisės aktas, kuriam mažiausiai įtaką darė politikai.

Jeigu Seimas pritartų prezidentės pasiūlymams keisti Darbo kodeksą, jis būtų prastesnis už dabartinį, sako vienas naujojo socialinio modelio kūrėjų, Vilniaus universiteto teisininkas Tomas Davulis. Anot jo, toks kodeksas užtikrintų neproporcingai daug teisių darbuotojams.

Socialinis modelis jau kone metus kursto visuomenės, žiniasklaidos ir politikų diskusijas. Profsąjungos piktinosi siūloma blogėjančia darbuotojo padėtimi, socialinio modelio kūrėjai aiškino apie jo pažangumą, o darbdaviai džiaugėsi, kad darbuotojus bus galima lengviau priimti ir atleisti. Po naujojo Darbo kodekso narstymo Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete, šis gerokai pasikeitė: džiugina profsąjungas, tačiau ne visus jo kūrėjus, o darbdaviai ne juokais sunerimo.

85 tūkst. naujų darbo vietų, pritrauktos užsienio investicijos, 60 naujų teisių darbuotojams, įskaitant lankstesnį darbo grafiką, kūrybines atostogas ir pan., didėjantys atlyginimai – tai tik nedaugelis privalumų, kuriuos akcentuoja naujojo socialinio modelio kūrėjai ir šalininkai. „Investuotojų forumo“ atstovas, darbo teisės advokatas Rimantas Stanevičius nurodo, kad su naujuoju Darbo kodeksu į Lietuvą ateis ir stambios užsienio investicijos, kurios kels atlyginimus visame sektoriuje.

Žinių radijas LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas teigia, jog Lietuvos Darbo kodeksas yra pavyzdys, kaip per 25 metus galima nieko nenuveikti ir gyventi visiškoje stagnacijoje. Reformos būtinybę jau daugybę metų aiškina visi – nuo Lietuvos įmonių iki Europos Komisijos. Bet Lietuvos Darbo kodeksas – nė krust.

Skaidrumo stoka, prasta komunikacija tarp institucijų, kategoriška interesų grupių kritika, koncentravimasis į reitingus ir užkulisinės intrigos – tokiais bruožais pasižyminčioje teisėkūros aplinkoje rengiamas naujas Lietuvos socialinis modelis. Net jei jo autoriai norėjo kaip geriau, panašu, kad viskas gali baigtis kaip visada.