venus express

Veneroje siaučiantys uraganai vis labiau stiprėja, ir mokslininkai kol kas negali išsiaiškinti tokio fenomeno priežasčių. Pasak Europos kosmoso agentūros (ESA) kosminio aparato „Venus Express“, skriejančio aplink Venerą nuo 2006 m. balandžio, tyrimų programos mokslininkų, ir šiaip stiprūs vėjai Veneroje pastaraisiais metais vis labiau greitėja. Venera yra netoli Žemės, ir, regis, ją būtų nesunku tirti galingais teleskopais.

Venera kartais būna panašesnė ne į planetą, o į kometą, teigia mokslininkai. Europos kosmoso agentūros (ESA) mokslininkai nustatė, kad viršutinės Veneros atmosferos dalis – jonosfera – elgiasi skirtingai, priklausomai nuo kasdieninių Saulės oro pokyčių. Veneros jonosferos pusė, kuri neatsukta į Saulę, gali išsipūsti kaip kometos uodega, o pusė, atsukta į žvaigždę, lieka tvirtai suspausta, teigia tyrėjai.

Kosminis aparatas „Venus Express“ Veneros atmosferoje atrado itin šaltą sritį, pranešė Europos kosmoso agentūros (ESA) mokslininkai. Šis sluoksnis yra 125 kilometrų aukštyje virš planetos paviršiaus. Jo temperatūra siekia - 175 laipsnius pagal Celsijų, sakoma pranešime. Pasak mokslininkų, tokia temperatūra yra žymiai žemesnė už Žemės atmosferoje fiksuojamas maksimaliai žemas temperatūras.

Ankstyvą trečiadienio rytą Lietuvoje buvo galima pamatyti, kaip Venera praslinko Saulės disku. Kitą kartą toks reiškinys, vadinamas Veneros tranzitu, įvyks 2117 m. gruodžio 11 dieną. Šį šimtmetį buvo tik du Veneros tranzitai: vieną iš jų buvo galima stebėti palyginti neseniai, 2004 m. birželio 8 d., o antrasis įvyko šių metų birželio 6 d. 4.46 val. Lietuvos laiku. Saulė Lietuvoje patekėjo tranzitui jau praėjus vidurio fazę, tai yra, 4.30 val.

Ankstyvą kito trečiadienio rytą, jei tik saulės neužstos debesys, Lietuvoje bus galima pamatyti, kaip Venera praslinks mūsų žvaigždės disku. Toks reiškinys vadinamas Veneros tranzitu. Šį šimtmetį bus tik du Veneros tranzitai: vieną iš jų buvo galima stebėti palyginti neseniai, 2004 m. birželio 8 d., o antrasis įvyks šių metų birželio 6 d. 4.46 val. Lietuvos laiku. Saulė Lietuvoje patekės tranzitui jau praėjus vidurio fazę, tai yra, 4.30 val.

Magnetinis reiškinys, Žemėje sukeliantis poliarines pašvaistes, didžiulius magnetinius burbulus sukuria ir aplink Venerą, neturinčią magnetinio lauko. Šis atradimas gali padėti paaiškinti paslaptingus šviesos žybsnius Veneroje, o taip pat, kaip funkcionuoja kometų uodegos, teigia tyrėjai. Šiaurės ir Pietų pašvaistes Žemėje sukelia magnetinės jėgos linijos, kurios lūžta ir jungiasi vienos su kitomis.

Pastarųjų savaičių ankstyvais vakarais pietvakarinį dangų įspūdingai padabinanti gražuolė Venera yra artimiausia Žemės kaimynė, kurios būtis – gana neįprasta. Viena iš Veneros keistenybių – nepaprastai lėtas sukimasis aplink savo ašį. Pasirodo, jis ne tik lėtas – jis dar ir lėtėja. Sparčiai lėtėja. 1990 m. amerikiečių zondas „Magellan“ tiksliai išmatavo Veneros paros trukmę – 243,0185 žemiškosios paros. Tai – beveik 2/3 Žemės metų.

Europos kosmoso agentūros kosminis aparatas „Venus Express“ Veneros atmosferoje aptiko ozono sluoksnį. Be Žemės, ozono sluoksnį turi ir Marsas, skelbiama ESA pranešime. „Venus Express“ tyrimų programos mokslininkų straipsnis apie šį atradimą paskelbtas žurnale „Icarus". Ozonas Veneroje buvo aptiktas išanalizavus „Venus Express“ SPICAV (Spectroscopy for Investigation of Characteristics of the Atmosphere of Venus) spektrometro surinktus duomenis.

Mokslininkai, diskutuodami apie nežemiškos gyvybės egzistavimo galimybes, dažniausiai atsargiai priduria - „tomis formomis, kurios mums yra žinomos“. Ir iš tikro, labai mažai ką galime pasakyti apie egzotines gyvybės formas, atsirandančias ir egzistuojančias visiškai svetimose ir net, mūsų supratimu, negyvenamose zonose. Šiuo atveju įprastinė biochemija tampa bejėgė ir didele dalimi tenka pasikliauti ne tiek mokslu, kiek savos fantazijos galimybėmis.