Apie tai laidoje „Dėmesio centre“ diskutavo VU TSPMI docentas Mažvydas Jastramskis, M. Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė, portalo tv3.lt redaktorius Artūras Anužis, „Eltos“ vyr. redaktorius Vytautas Bruveris ir video tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas.
Rinkimai – be intrigos?
Kokia šių rinkimų intriga? Naujienų portalo tv3.lt vyriausiasis redaktorius Artūras Anužis teigia, kad šiuose rinkimuose intriguoja tik tai, ką išvysime antrame ture šalia Gitano Nausėdos – Ingridą Šimonytę ar Igną Vėgėlę, nes visi kiti kandidatai supranta, kad jie netaps Lietuvos prezidentais ir šiuose rinkimuose jie dalyvauja dėl visai kitų priežasčių.
„Man atrodo, kad realiai visi suvokia, išskyrus Vėgėlę, kad jie nieko nelaimės. Ingrida Šimonytė, turinti tokį reitingą, kad tik penktadalis ja pasitiki, didžioji dalis vertina neigiamai, suvokia, kad ji nelaimės rinkimų. Ji gali patekti į antrą turą. Nors aš labiau tikėčiau, kad antrame ture išvysime Vėgėlę.
O visi kiti turi savo tikslų, neskaitant Vėgėlės, ir nededa vilčių, kad jie bus prezidentais. Reikia pripažinti, kad pas mus kažkokių politikų, kurie ateitų naujai ir kurie nebūtų pilkos asmenybės, yra mažai“, – pažymi A. Anužis.
Diskusija vyksta
Pirmuosius debatus vedęs Vytautas Bruveris teigia, kad diskusija tarp kandidatų vyksta, tačiau nėra aišku, kiek tų diskusijų nori rinkėjai ir patys kandidatuojantys politikai.
„Diskusija vyko, reikia tuos kandidatus tik stumtelėti. Ir jeigu juos trauki, prašai eiti į kokias nors detales, net ir tais klausimais, kurie mūsų viešoje politinėje erdvėje atrodytų generalinis konsensusas, net ir apie tą pačią Ukrainą. Jau nekalbu aš apie Kiniją, Taivaną. Pirmiausia, apie užsienio politikos temas, tai kandidatų nuomonės labai ryškiai dalinasi į dvi stovyklas.
Viena – sisteminė. Kita – alternatyvioji, protesto. Bet vėliau net ir toje sisteminėje, kaip ir sakiau, jei stumteli kandidatus į tą detalių mišką, pradeda tie medžiai skirtis. Taigi, jei norime, tą diskusiją galime surengti. Tik klausiams, kiek rinkėjai ir patys politikai, dalyvaujantys rinkimuose, tų diskusijų nori“, – apie debatus su kandidatais į prezidentus kalbėjo V. Bruveris.
Išbando savo jėgas Seimo rinkimams
Šiemet laukia ir Seimo rinkimai. Pasak M. Jastramskio, šis faktorius lemia, kad kandidatai prezidento rinkimuose nori išsibandyti jėgas, nors supranta, kad Daukanto aikštės rūmų šeimininkais netaps.
„Gitanas Nausėda siekia perrinkimo. Ingrida Šimonytė turi partijos pavestą pareigą patekti į antrą turą. Vėgėlė, tikriausiai, turi iliuzijų tapti prezidentu. O visi kiti nori pasirodyti ir sustiprinti savo šansus kituose rinkimuose. Lietuvoje taip „susidėliojusių žvaigždžių“ faktiškai dar nebuvo, kad per vienerius metus būtų ir prezidento, ir Seimo rinkimai.
Ne vien iš Lietuvos, bet iš tyrimų žinoma, kad tose šalyse, kur prezidentas yra renkamas tiesiogiai, tie rinkimai daro įtaką vykstantiems parlamento rinkimams, nes dalis politikų per juos susikrauna politinį kapitalą. Mes tokių pavyzdžių esame turėję, tai gal turėsime ir dabar“, – kalbėjo M. Jastramskis.
Kandidatus svarbu vertinti ne tik pagal debatus
Video tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas įsitikinęs, kad šie rinkimai nėra tokie jau blankūs. Pasak jo, tereikia žvilgtelėti ne tik į debatus bet ir į tai, kas vyko iki rinkimų kovos.
„Iš tikrųjų reikėtų pasižiūrėti į debatus, kurie visada yra labai blankūs, kandidatai ateina pasiruošę klišes. Svarbu, kas buvo iki to. Jeigu pasižiūrėtume į Igną Vėgėlę – jis vienas iš ryškiausių ir įdomiausių kandidatų. Žmogus, kuris sugebėjo tiek daug dalykų keisti per tokį trumpą laiką.
Jis vienu metu buvo labai pasipiktinęs visomis priemonėmis per pandemiją. Po to jis priėmė paramą iš buvusio sveikatos apsaugos ministro. Vėgėlė buvo už paprastą eilinį žmogų, paskui paaiškėja, kad jis pats turtingas. Žmogus, kuris yra aiškiai už valstybės saugumą, už Lietuvą, bet šalia klausiant, ar jis galėtų įvardinti Rusiją kaip teroristinę valstybę, jis sako, kad ne.
Kai tu matai tas detales, gali daryti daug išvadų. Ir, turbūt, esminė išvada, kalbant apie Vėgėlę, kad jis yra tas žmogus, kuris pats pripažįsta, kad yra populistas. Tik jis populizmu laiko siekį visiems būti geram. O iš tikrųjų populizmas politikoje yra melas, kai tu pensininkams žadi, kad pensijas padidinsi, o verslininkams – kad sumažinsi mokesčius“, – artėjančius rinkimus vertina S. Malinauskas.
Nematyti net kandidatų reklamos
M. Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė teigia, kad gyventojai iš tiesų sunkiai pastebi, kad artėja rinkimai, nes kandidatai vangiai reklamuojasi.
„Jei mes pažiūrėtume, rinkimus žmonės pamato tada, kai prasideda daugiau intensyvesnių reklamų, prasideda plakatai. Iš esmės to nelabai buvo.
Pirmieji debatai iš tikrųjų buvo tokie rimtesni praėjusią savaitę gerbiamo Vytauto Bruverio surengti. Ir tai be trijų kandidatų. Tai startas dar tik duotas. Ir dar, manau, nesidomėjimą lemia tai, kad yra perrinkimo leitmotyvas labai aiškus“, – teigia R. Urbonaitė.
