„Ruošiuosi balsuoti, parsisiunčiau referendumo biuletenį. Realiai galiu pasakyti, kad su draugais sėdėjome ir bandėme suprasti, kuris pasirinkimas yra skirtas, kad būtų dviguba pilietybė. Nesupratome.
Man kyla klausimas, ar čia tik mes neišprusę. Kaip bus su senjorais, kurie ateis balsuoti? Ką jie galvos? Aš suprantu, kad turi būti aukštomis frazėmis parašyta, bet gal galėjo kažkaip įtraukti frazes dvigubos pilietybės įgavimas ar galimybė neprarasti Lietuvos pilietybės įgyjant kitos valstybės pilietybę“, – į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytojas Virginijus.
Tokių nusiskundimų netrūksta ir socialiniuose tinkluose.
„Neabejoju, kad tokia formuluotė padidins ne pagal savo įsitikinimus balsavusių skaičių ir balsavimą pavers loterija“, – rašė gyventojas „Facebook“ platformoje.
Diskusijos virė ir tarp užsienyje gyvenančių lietuvių, kuriems šis klausimas ypač aktualus.
„Tarp Jungtinės Karalsytės lietuvių užvirė ne viena diskusija šiuo klausimu, žmonės klausia, kaip balsuoti, kaip suprasti. Klausimas itin aktualus, visi raginami registruotis balsavimui, o žmonės tiesiog sutrikę“, – rašė gyventoja.
VRK savo internetiniame puslapyje yra paskelbusi, kaip atrodys šių metų gegužės 12 d.vyksiančio referendumo dėl dvigubos pilietybės biuliotenis.
„Ar Jūs pritariate, kad būtų priimtas šis įstatymas:
1 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 12 straipsnį ir išdėstyti jį taip:
„12 straipsnis
Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.
Konstitucinis įstatymas taip pat nustato Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindus ir tvarką.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos piliečių referendumu priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas.“
Referendumo iniciatyvinės grupės narė atskleidė, kodėl klausimas suformuluotas būtent taip
Prieš nepilnus metus Seimas parlamentarų balsų dauguma priėmė Seimo narių iniciatyvinės grupės pateiktą įstatymo projektą, kuriame ir buvo suformuluotas būtent šis biuletenyje pateiktas tekstas.
Tad VRK, kuri parengė referendumo biuletenio maketą, buvo įpareigota perkelti referendume sprendžiamą klausimą tiksliai taip, kaip nusprendė Seimas.
Referendumo iniciatyvinės grupės narė ir Seimo narė Dalia Asanavičiūtė naujienų portalui tv3.lt atsakė, kodėl referendumo klausimas suformuluotas būtent taip, o ne kitaip.
„Daug kas tikisi, kad biuletenyje gaus klausimą: „Ar pritariate pilietybės išsaugojimui ar nepritariate?“. Tai būtų labai paprasta, bet jeigu tokį referendumą padarytume, mums vis tiek tam, kad įteisintume pilietybės išsaugojimą, dvigubą pilietybę, reikėtų pakeisti Konstitucijos 12 straipsnį, o jis keičiamas tik referendumu. Ir dėl to iškart yra daromas Konstitucijos 12 straipsnio formuluotės pakeitimo referendumas bei žmonėms siūloma naujoji formuluotė“, – aiškino D. Asanavičiūtė.
Ji pridūrė, kad naujoji straipsnio formuluotė yra labai panaši į dabartinę, tiesiog išbraukiamas antras sakinys, kuriame reglamentuojama, kad tik atskirais atvejais Lietuvos pilietis gali būti ir kitos valstybės piliečiu.
Pasiteiravus, ar sudėtinga formuluotė gali paveikti rezultatus, Seimo narė su tuo nesutiko.
„Aš manau, kad rezultatus paveiks vienintelis dalykas – žmonių aktyvumas pačiame referendume. Tai jeigu žmonės bus pakankamai aktyvūs, aš neabejoju, kad rezultatas bus teigiamas, nes tą parodė 2019 metai, kai formuluotė išvis buvo labai sudėtinga, sudėti visi kriterijai, ji buvo labai ilga, tai tuomet žmonėms taip pat buvo labai neaišku, bet nepaisant to, beveik milijonas pasisakė už, o trūko apie 200 tūkst. balsų už“, – sakė Seimo narė.
D. Asanavičiūtė vylėsi, kad ši diskusija kaip tik padidins balsavimo aktyvumą referendumo metu.
Paaiškino referendumo klausimą
VRK atstovė spaudai Indrė Ramanavičienė naujienų portalui tv3.lt paaiškino referendumo klausimo formuluotę.
„Referendume rinkėjų yra klausiama, ar jie pritaria Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimui atsisakant sakinio „Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“.
Būtent šis sakinys šiuo metu neleidžia išsaugoti Lietuvos pilietybės įgijus kitos valstybės pilietybę.
Esant tokiai formuluotei, kokia yra nurodyta referendumo biuletenyje, piliečiai bus tikri, kad būtent toks tekstas, už kurį jie balsuos, ir bus Konstitucijoje, jeigu referendumas įvyktų ir jo nuostata būtų priimta“, – teigė I. Ramanavičienė.
Kada pažymėti TAIP arba NE?
Referendumo esmė yra ta, kad patys piliečiai, o ne jų rinkti Seimo nariai, balsuoja už konkretų įstatymo tekstą. Dėl šios priežasties ir referendumo biuletenyje rinkėjams pateikiama siūloma Konstitucijos keitimo nuostata.
„Jeigu rinkėjas biuletenyje pažymės langelį TAIP – pritars Konstitucijos keitimui ir atvers kelią Lietuvos piliečiams išsaugoti gimimu įgytą mūsų šalies pilietybę tuo atveju, jeigu jie įgytų kitos Lietuvai draugiškos šalies pilietybę.
O jeigu rinkėjas balsuos NE, tai reikš, kad jis nepritaria Konstitucijos keitimui ir pasisako, kad liktų dabar galiojanti tvarka, kai lietuviai, priėmę kitų valstybių pilietybę, praranda Lietuvos pilietybę.
Tokiu atveju, jei referendumas dėl pilietybės išsaugojimo įvyktų ir pataisa būtų priimta, Konstitucijos 12 straipsnis atrodytų tiksliai taip, kaip nurodyta balsavimo biuletenyje“, – paaiškino VRK atstovė.
Praėjusių metų pabaigoje „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa parodė, jog 3 iš 4 šalies gyventojų mano, kad įgijus kitos valstybės pilietybę būtų svarbu išsaugoti Lietuvos pilietybę. Tuo metu dalyvauti referendume planavo daugiau nei pusė – 60 proc. šalies gyventojų.
Tam, kad referendumas būtų laikomas įvykusiu, jame dalyvauti turi daugiau kaip pusė balsavimo teisę turinčių šalies piliečių. Visgi, kad referendumu sprendžiamas klausimas būtų priimtas, už pasisakyti turėtų daugiau kaip pusė visų rinkimų teisę turinčių asmenų.
Klausimas: kas ką nori apkvailinti???
