Trečiadienį daugelis alternatyvios kultūros mylėtojų pagaliau galėjo įsitikinti – tai ne sapnas, „Drop Dead Festival“ tikrai aplankė Lietuvą. Pirmąją festivalio dieną lietuvių atėjo nedaug, tačiau galima tikėtis, kad neįpirkę penkių dienų bilieto vietiniai apsilankys kurią kitą, ne įžanginę, renginio dieną.
Klubas „Mulen Ružas“ svečius pasitiko pasipuošęs netikrais voratinkliais, šikšnosparniais, varnomis ir kitais su tamsiosiomis jėgomis siejamais gyvūnais. Tuo tarpu prie įėjimo būriavosi minia pankų. Tiek šio stiliaus atstovų vienoje vietoje Vilnius seniai nematė. Festivalio lankytojai iš užsienio prisipažino, kad atvykę į Lietuvą jautėsi nejaukiai: „Žmonės čia tikrai nepripratę prie alternatyvios kultūros. Eini miestu ir jauti, kad į tave visi spokso. Bet gal tik iš smalsumo...“
Pirmąją festivalio dieną mažojoje „Mulen Ružo“ salėje pasirodė trys grupės iš užsienio – „Nurvuss“, „Birth!“ ir „Gertrude Stein“, ir lietuviai „Vilkduja“, puikiai derėję prie bendro elektroninio skambesio. „Vilkduja“ net nusižengė savo ilgamečiam principui ir pirmą kartą per visą grupės gyvavimo istoriją leidosi iškviečiama dar vienam kūriniui. Dar šių metų „Kunigunda Lunaria“ festivalyje į šūksnius „pakartoti“ jie atsakė „Mes – ne roko žvaigždės, todėl nekartosim“, tačiau DDF parodė, kad viskas įmanoma.
„Mulen Ružas“ jau kitoks nei jį įpratę matyti Vilniečiai. Jaukesnis, puošnesnis ir gal kiek svetimas. Keli sutikti pažįstami tryško džiaugsmu „Valio! Aš čia ne vienas lietuvis!“. Išties, šiomis dienomis prie „Mulen Ružo“ ir jame daugiau skamba anglų ar vokiečių, bet ne lietuvių kalbos. Jis tapo nedidelis užsienio ploteliu Vilniaus centre. Ir tai – tik pradžia.
