• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Artėjant didžiausioms metų šventėms žmonės namuose puošia tiek natūralias, tiek dirbtines eglutes. Dirbtines eglutes namo tempiantys gyventojai pasakoja, kad taip labiau saugo gamtą, nes brangina gyvus medžius.

Artėjant didžiausioms metų šventėms žmonės namuose puošia tiek natūralias, tiek dirbtines eglutes. Dirbtines eglutes namo tempiantys gyventojai pasakoja, kad taip labiau saugo gamtą, nes brangina gyvus medžius.

REKLAMA

Dauguma renkasi gyvas eglutes

Lietuvoje apie penkiasdešimt procentų miškų priklauso valstybei. Dar tiek pat jų yra privatūs. Valstybiniuose miškuose vien šiemet iškirsta virš 20 tūkstančių eglučių. Kur kas didesnė dalis kalėdinių eglučių atvežama iš užsienio, pavyzdžiui, kėniai – iš Skandinavijos.

„Anais laikais buvo kitoks požiūris į tą kirtimą, ir į visą gamtą... O dabar viskas pasikeitė“, – teigė TV3 žinių kalbintas senjoras.

Suskaičiuoti, kiek šiais metais lietuvių įsigijo gyvų eglučių yra beveik neįmanoma. Demografai skaičiuoja, kad Lietuvoje gyvena apie pusantro milijono namų ūkių. 40 procentų yra asmenys, kurie gyvena vieni. Dar apie 20 procentų – trys šimtai tūkstančių – yra poros su vaikais.

REKLAMA
REKLAMA

„Tikrai ne dirbtinę, o tikrą. Bet eglutė būna iš mūsų pačių arba iš žmonių, kuriuos mes pažįstame“, – teigė gyvą eglutę namuose turinti mergina.

REKLAMA

Iš apklausos gatvėje galima spręsti, kad kas trečias žmogus šiais metais pirko miške ar medelyne nukirstą eglutę. Tad galima daryti prielaidą, kad gyvas eglutes šiemet pirko mažiausiai šimtas tūkstančių žmonių.

Kiti kalbinti tautiečiai pasakoja, kad puošia dirbtinę eglutę, nes taip neva nekenkia gamtai. 

Dirbtines eglutes vidutiniškai naudoja 5 metus

Pasirodo, kad įsigijus dirbtinę eglutę ją reikėtų naudoti mažiausiai dešimt metų, kad ši atsipirktų ekologiškai ir gamtai žala būtų mažesnė. Nors įprastai žmonės dirbtines eglutes namuose išlaiko iki penkerių metų. O dirbtinę eglutę pagaminti gamykloje yra naudojamas sunkiai perdirbamas plastikas, eglutės gamybai išmetama labai daug nuodingų CO2 dujų.

REKLAMA
REKLAMA

„Iš praktiškumo, kad kiekvienais metais nekirsti naujos, paskui ten jas utilizuoti. Nusprendėm dirbtinę turėti namuose“, – teigė gatvėje kalbintas vyriškis, kuris namuose turi dirbtinę eglę.

„Nesinori, žinokit, gaila, gyvas medis ten, viskas“, – pridėjo kitas.

Tačiau tokiems meteorologas Gytis Valaika sako, kad dirbtinė eglutė gamtą teršia daug labiau.

„Nusipirkus vieną kinišką dirbtinę eglutę iš parduotuvės yra tolygu nukirsti keliolika ar net dvidešimt gyvų eglučių“, – sakė G. Valaika.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Visgi jei dirbtinių eglučių pirkimas labai kenkia gamtai, o natūralias kirsti skauda širdį – pasirodo, kad yra išeitis.

„Pasaulyje paplitusi praktika, kad vis dažniau naudojamos arba nuomojamasi eglutes vazonuose. Tai yra gyvos eglutės, kurias išsinuomoja žmogus ir pavasarį atiduoda arba pasodina pats“, – teigė G. Valaika.

Tačiau ir čia yra problema, mat išgyvena tik dalis namuose vazone laikytų eglučių, nes kitos neatlaiko temperatūrų skirtumų. Pūvančios nukirstos eglutės taip pat išleidžia CO2, tačiau tai maždaug 10 kartų mažesnis dujų kiekis nei į aplinką patenka gaminant vieną plastikinę eglutę.

tv3.lt

Mes dirbtinę eglutę nusipirkome, kai vaikai buvo darželinukai. Dabar sūnui 41, dukrai 39 ir eglutę namuose puošiame vis dar tą pačią dirbtinę. Kokie penki metai?
Kas labiau teršia gamtą, dirbtinės eglutės kirstinės ar TV3? Vienareikšmiškai atsakysiu - labiausiai gamtą ir žmonių protus teršia TV3. Esmė tame, kad nevispročiai eskaluoja temas, apie jas neturėdami, net menkiausio supratimo. TV3 bukapročiams pasakysiu, kad niekas eglučių bet kur ir bet kokių nekerta. Eglutės kurias visi perkame šventėms yra specialiai auginamos medelynuose ir tikrai mėra kertamos kur pakliuvo miške, o juolab atliekant kažkokius miško retinimo darbus kaip, kad kai kurie neišmanėliai mėgsta sakyti. Visos šios eglutės yra daiginamos ir auginamos valstybiniuose ir privačiuose medelynuose. Visos šios eglutės yra skirtos pardavimui, tad jos yra vadinamos komercinėmis. Jų kirtimas gamtai jokios žalos nedaro, nes paprastai po švenčių yra surenkamos, susmulkinamos ir virsta biokuru. Jos nepėja pradėti pūti ir jokio CO2 į atmosferą neiškiria.
Mes kai apsivedėm prieš 50 metų na ir Kalėdims nusipirkom labai gražią plastikinę eglutę ir iki dabar kas metai puošiam tą pačią, ji tokia pat graži, ir mums ji labai labai miela, mūsų gyvenimui užteks, o jau prisiminimai kokie mums mieli...
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų